Vieningas Seimo narių sprendimas sugrąžinti šauktinius į Lietuvos kariuomenę yra tinkamas atsakas į Rusijos karinės galios demonstravimą, sako politologė Jūratė Novagrockienė.

„Tai, kad buvo pakankamai vieningai balsuojama ir gana greitai priimama, yra susiję su tuo, kas vyksta aplink: su  labai plataus masto Rusijos manevrais, kurie apima nuo Arkties vandenyno iki Kinijos sienos. Tai rodo, kad Rusija demonstruoja savo  galią“, - BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė.

„Nors Lietuva yra gavusi patvirtinimą, kad bus taikomos 5-aisis straipsnis užpuolimo atveju, pačios Lietuvos pajėgos dar nėra tokios, kokios turėtų būti“, - pridūrė ji.

Pasak ekspertės, dabar laukia „didelis darbas“ tinkamai numatyti tvarką, kas ir kokiu būdu bus kviečiami.

Kasmet į Lietuvos kariuomenę numatoma pakviesti apie 3 - 3,5 tūkst. jaunuolių. Šiuo sprendimu tikimasi užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra apie 8 tūkst. profesionalių karių. Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kur pratybos dažniausiai vyksta savaitgaliais, yra apie puspenkto tūkstančio žmonių.

Iš aplinkinių šalių šauktinius turi Estija. Joje tarnauja apie 3 tūkst. profesionalių karių ir kasmet pašaukiama apie 3 tūkst. jaunuolių, kurie paskui sudaro aktyvųjų rezervą. Lenkija ir Latvija šauktinių neturi, jose tarnauja atitinkamai apie 90 tūkst. ir 4600 profesionalių karių.