- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vatikane šeštadienį įvyko ceremonija, per kurią popiežiaus Pranciškaus pasirinktų 13 dvasininkų buvo paskirti naujausiais Katalikų Bažnyčios kardinolais, įskaitant Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių.
Kardinolų susirinkimo metu popiežius Pranciškus kiekvienam iš 13 naujai paskirtų kardinolų įteikė žiedą ir kepuraitę, vadinamą biretu.
Tarp pasirinktųjų dvasininkų yra 10 jaunesnių nei 80 metų kardinolų, turinčių teisę balsuoti konklavoje, todėl būsimas popiežius ateityje gali būti savo pažiūromis labai panašus į dabartinį.
Tarp paskirtų vyresnių kardinolų yra 80-metis lietuvis S. Tamkevičius, jėzuitas, praeityje kalėjęs už antisovietinę veiklą ir dešimčiai metų išsiųstas į darbo lagerius Sibire.
Praėjusiais metais vizito į Lietuvą metu S. Tamkevičius lydėjo popiežių Pranciškų į KGB kalėjimo vietą Vilniuje – čia paskirtasis kardinolas buvo kalinamas suėmimo metu. Tai buvo viena jautriausių popiežiaus kelionės į Lietuvą akimirkų.
„Kalėjime patyriau sunkių, labai sunkių akimirkų, o blogiausia buvo tada, kai vyko tardymai, – šią savaitę Vatikane žurnalistams pasakojo S. Tamkevičius. – Tardymai truko mėnesių mėnesius.“
Paskirtasis kardinolas pažymėjo esąs dėkingas Dievui „už visus metus, kai tarnavo kunigu, vyskupu ir arkivyskupu“.
„Prašau Dievo, kad leistų man gyventi ilgiau, kad galėčiau susidurti su šiandienos iššūkiais ir visada išlaikyti tikėjimą savo širdyje“, – pridūrė S. Tamkevičius.
Prašau Dievo, kad leistų man gyventi ilgiau, kad galėčiau susidurti su šiandienos iššūkiais ir visada išlaikyti tikėjimą savo širdyje.
S. Tamkevičius yra ketvirtasis lietuvių kilmės kardinolas per visą istoriją.
Popiežius Pranciškus 2013 metais tapo pirmuoju lotynų amerikiečių ir jėzuitų popiežiumi. Vadovaudamasis jėzuitų moralinėmis nuostatomis, popiežius skiria daug dėmesio atstumtoms bendruomenėms ir renkasi panašios pasaulėžiūros kardinolus.
Po šeštadienio konsistorijos popiežius Pranciškus bus paskyręs 52 proc. Kardinolų kolegijos narių, dėl savo amžiaus galinčių balsuoti renkant naują pontifiką. Daugelis kunigų, kurie šeštadienį iš popiežiaus rankų gavo raudoną kepuraitę, yra kilę iš tolimiausių besivystančių pasaulio vyskupijų, niekada neturėjusių jiems atstovaujančio Katalikų Bažnyčios kardinolo.
Tai nėra sutapimas. Pranciškus, kilęs iš Argentinos, 2013 metais tapo pirmuoju lotynų amerikiečių ir jėzuitų popiežiumi. Kelionėse, sielovados veikloje ir paskyrimais popiežius visada pirmenybę teikia periferinėms ir atstumtoms bendruomenėms.
Popiežiaus pasirinkti kardinolai rodo, kad katalikų hierarchija ir toliau atstovaus visuotinei Bažnyčiai, kuri sparčiai plečiasi pietuose, bet traukiasi Europoje bei Šiaurės Amerikoje.
„Mūsų bažnyčia yra gyva, tai džiaugsminga muzikos ir šokio bažnyčia, – šeštadienį pažymėjo paskirtasis kardinolas ispanas Cristobalis Lopezas Romero (Kristobalis Lopezas Romeras), Maroko sostinės Rabato arkivyskupas. – Tai bažnyčia, kurioje yra daugiau jaunų nei senų, daugiau juodaodžių nei baltaodžių.“
Konsistorija vyko įtemptu metu šeštaisiais popiežiaus Pranciškaus tarnystės metais, stiprėjant konservatyvių katalikų, nepritariančių popiežiaus dėmesiui aplinkos, migrantų ir kitiems klausimams, reiškiantiems posūkį nuo jo pirmtako popiežiaus Benedikto XVI politikos, opozicijai.
Pranciškus yra pripažinęs kai kurią JAV Bažnyčios atstovų kritiką, tačiau neleidžia dešiniajam sparnui daryti įtakos jo pasirinktai krypčiai. Papildęs Kardinolų kolegiją didesniu panašiai mąstančių kardinolų skaičiumi, popiežius planuoja sekmadienį pradėti tris savaites truksiantį susitikimą, skirtą aptarti, kaip bažnyčia gali pasitarnauti vietiniams Amazonijos regiono gyventojams.
Dešiniųjų pažiūrų grupės pasisakė prieš Amazonijai skirto sinodo dėmesį aplinkos išsaugojimui pareikšdamos, kad tai prilygsta bandymui sukurti naują „pagonišką“ religiją.
Vienas iš paskirtųjų kardinolų, kanadietis Michaelas Czerny (Maiklas Černis) pareiškė, kad, jo manymu, kritika kyla iš grupių, turinčių interesų plėtoti ūkinę veiklą Amazonijoje ir siekti kitų prioritetų, kurie nesuderinami su popiežiaus vizija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos3
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...