Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė: karvę melžti išmokau 7-erių (interviu)

Šiandien portale svečiavosi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Politikė tiesiogiai atsakinėjo į skaitytojų klausimus apie šalį vėl užgriuvusį kiaulių marą, žemdirbiams tekusius išbandymus sausra ir karščiais. Ji papasakojo apie savo darbo pirmąsias savaites ir jos laukiančius iššūkius.

 - Ministre, gal jau žinote kaip sausra paveiks daržovių kainas? Kas brangs ar pigs? 

- Iš daržininkų bei sodininkų girdžiu, kad jie derliumi kol kas nesigiria. Bet reikia palaukti rudens, sulaukti galutinio derliaus. Turime įvertinti įvairius faktorius. Pavyzdžiui, ir tai, kad Rusija Lenkijai uždarė savo daržovių ir vaisių rinką. Tai gali lemti, kad į Lietuvą pateks daugiau lenkiškos produkcijos. Tad vartotojams kainos neturėtų kilti. O mūsų augintojų finansiniai rezultatai gali nukentėti. Savo ruoštu, skatinčiau visus mūsų piliečius pirkti lietuvišką prekę, nors galbūt ir kažkiek brangesnę.

 - Kaip mūsų žemės ūkį paveikė pašliję santykiai su Rusija? Ar randame kitų rinkų? Ar ketinate derėtis su rusais? 

- Rinkų Rusijoje praradimas mūsų žemės ūkio sektoriui, kaip ir visam šalies ūkiui, turėjo ženklios neigiamos įtakos. Ekonominiai, ūkiniai santykiai tiesiogiai priklauso nuo politinių santykių ir užsienio politikos. Tai yra visos mūsų vyriausybės ir prezidentūros užduotis. Alternatyvių rinkų ieškome, pavyzdžiui, kitąmet planuojame siųsti mūsų žemės ūkio atašė į Kiniją, kurio darbo tikslas ir bus atidaryti rinkas šioje šalyje bei dairytis naujų rinkų Japonijoje, Vietname, Mongolijoje ir Pietų Korėjoje. Penktadienį buvau susitikusi su mūsų atašė JAV, su kurio diskutavome apie rinkų paieškas abiejuose Amerikos žemynuose.

 - Pas mus įprasta, kad ministerijoms vadovauja politikai, bet nebūtinai tos srities specialistai, pvz., Krašto apsaugos - medikas Juozas Olekas. Ar jūs jaučiatės kompetetinga žemės ūkio srityje? Ar bent žinote, kiek kainuoja bulvės, kaip užauginti daržoves? 

- Esu baigusi tuometinę Žemės ūkio akademiją, Ekonomikos fakultetą. Mano tėvai visuomet gyveno ūkiškai. Tad nuo 7-erių metų moku melžti karvę, žinau, ką reiškia užauginti vieną ar kitą daržovę. Patys su vyru savo šeimos gerovę kūrėme augindami svogūnus ir kopūstus. Savo darbinę veiklą pradėjau žemės ūkyje. Daržoves auginu ir dabar. Jų kainas žinau, dažnai lankausi turgeliuose ir parduotuvėse.

 - Jūs priklausote Darbo partijai. Ar jūsų politinės pažiūros atitinka jūsų partijos ideologo ir garbės pirmininko Viktoro Uspaskicho pozicijas, ar jums netrukdo sumenkęs partijos įvaizdis dėl iškeltos bylos? 

- Esu Darbo partijos narė ne vienerius metus. Nežinau, apie kokias konkrečiai pozicijas kalbama. Tam tikrais klausimais mūsų nuomonės skiriasi, bet tai man netrukdo būti šioje komandoje ir dirbti žemės ūkio ministre. Manau, kad turiu tvirtą stuburą ir pareigas atliksiu taip, kad naudos būtų visam žemės ūkiui.

 - Ar turite tvirtą poziciją dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams reikalavimų pagal nesenai priimtą įstatymą? 

- Nuomonę turiu, bet tas įstatymas, kuris buvo priimtas Seime, nėra visiškai teisingas, nes pirmiausia kirto saviems, Lietuvoje ūkininkaujantiems žmonėms. Įstatymas buvo rengiamas labai skubotai, neįvertinus daugelio aplinkybių, niuansų. Tad manau, jog jį reikia iš esmės tobulinti.

 - Nustačius afrikinį kiaulių marą "Idavang" komplekse reikėjo sunaikinti 20 000 kiaulių. Atskleisite kokiu būdu jos buvo nugaišinamos: ar naikinant gyvulius buvo naudojamos dujos, elektra, kulkos ar dar kažkoks nehumaniškas būdas? 

- Kiek turiu informacijos iš Veterinarijos tarnybos, vykdžiusios šiuos darbus, tai buvo daroma vadovaujantis ES nurodymais. Šį procesą vertino ir Lietuvoje viešintys ES atstovai. Kiaulės buvo migdomos CO2 - anglies dvideginiu, tad skausmo nejuto. Vėliau buvo utilizuojamos.

 - Ministre, kaip dėl tos anglų ir net rusų kalbos mokėjimo? Ar jums dėl to netenka raudonuoti? 

- Anglų kalba mokykloje man nebuvo pagrindinė. Mokiausi vokiečių kalbos. Tai, ko gero, yra visos mūsų kartos žmonių problema. O rusų kalba, kadangi nėra vartojama kasdien, prisimiršta. Jei kas nors įsivaizduoja, kad ministerijai vadovauja poliglotai ar vertėjai, gali ir toliau taip manyti. Mano nuomone, ministerijoms turi vadovauti specialistai ir geri vadybininkai, gebantys suvaldyti šį didžiulį mechanizmą.

 - Ar ketinate savo komandoje turėti daugiau kompetentingų moterų? 

- Priimant į darbą žmonių neskirstau į vyrus ar moteris. Vertinu tik kompetenciją. Taip pat žiūriu, kokių specialistų mums reikia. Į valstybės tarnybą patenkama konkurso būdu, į lytį neatsižvelgiama.

 - Koki a jūsų nuomonė apie žemės ūkio plėtrą Lietuvoje: kokios žemės ūkio veiklos sritys turėtų būti skatinamos, kokių veiklų reiktų atsisakyti (pvz. kiaulininkystė)? Ką ketinate daryti, kad laukai nedirvonuotų? 

- Per dvejus V.Juknos vadovavimo metus ministerija patvirtintino prioritetus naujam 2014 - 2020 metų laikotarpiui. Vienas jų - skatinti smulkių ūkių vystymą ir išlaikymą, taip pat jaunųjų ūkininkų kūrimasis bei esančių ūkių modernizavimas. Iš šakų prioritetas teikiamas gyvulininkystei, nes gyvulių skaičius buvo stipriai sumažėjęs, o veislininkystė buvo išvis pamiršta. Tad naujosios ES fondų programos yra labiau skirtos gyvulininkystės plėtrai, bet nebus pamiršta ir augalininkystė. Kiaulininkystės tikrai neplanuojame atsisakyti. Tiesa, dėl kiaulių maro 10 km nuo Baltarusijos sienos, pasienyje, vadinamojoje buferinėje zonoje, uždrausta auginti kiaules. Ten gyvenantiems žmonėms bus pasiūlyta alternatyva auginti kitų rūšių gyvulius ir paukščius, tam skiriant lėšas iš ES. Dirvonuojančių sklypų kasmet mažėja. Prie to prisideda taikomas didesnis žemės mokestis neprižiūrintiems savo žemių - šiuo instrumentu aktyviai naudojasi savivaldybės. Nacionalinė mokėjimo agentūra kasmet atlieka tūkstančius patikrų ir savininkams, neprižiūrintiems savo žemės, nemoka tiesioginės išmokos.

- Ar turite planą, kaip sugrąžinti į kaimą jaunus žmones? Ar yra ministerijoje parengtų programų, kad būtų skatinamas jaunų žmonių užimtumas žemės ūkyje?

- Dar mano pirmtakas Vigilijus Jukna iš visų ministerijų atstovų buvo sudaręs darbo grupę, kuri turi parengti kaimo plėtros strategiją. Juk kaimas nėra tik žemės ūkis. Tai yra ir švietimas, ir kultūra, ir sveikata, ir kiti verslai. Tad uždavinys yra globalus. Rengiuosi tęsti šios darbo grupės veiklą. Tik turėdami šią strategiją mes galėtume efektyviai panaudoti Europos Sąjungos Lietuvai skiriamas lėšas, nes kol kas neretai jos išmėtomos po atskiras ministerijas ar sritis, o bendro tikslo ir veiksmų pasigendama. Tad per šiuos dvejus metus man šios strategijos sukūrimas yra pats svarbiausias uždavinys. Jei tai pavyktų, mums neabejotinai pavyktų prisidėti prie jaunų žmonių išlaikymo kaime ir išvykusiųjų sugrąžinimo.

- Kokia jūsų pozicija dėl „naminukės“, kaip kulinarinio paveldo, gamybos įteisinimo kaimo turizmo sodybose ir namų ūkiuose, auginančiuose grūdines kultūras?

- Iš esmės pasisakau "už", kaip yra ir užsienio šalyse. Tačiau vertinant mūsų piliečių mentalitetą ir polinkį nevykdyti įstatymų, juos apeiti, manau, kad dar nesame tam pribrendę. Yra rizika, kad žmonės ims piknaudžiauti šiuo leidimu, alkoholį ims gaminti ne tik savo ar lankytojų reikmėms, bet ir masiniam pardavimui. Tad turėtume pasverti visus "už" ir "prieš".

- Koks jūsų požiūris į ūkininkų turgelius? Ar ketinate skatinti jų plėtrą?

- Labai teigiamas, pasisakau už jų plėtrą. Žinoma, patys ūkininkai turi aktyviau plėsti šią veiklą.

Visus atsakymus galite rasti  čia.