– Kokios upės ir regionai kelia didžiausią pavojų šiuo metu?
– Džiaugiamės, kad potvynis eina gražiai ir tolygiai. Aišku, jis labai išsitęsia laike. Vandens lygis kyla pamažu visoje Lietuvoje, tačiau nieko baisaus šiuo metu nėra.
Vandens lygio kilimas yra natūralus ir normalus dalykas. Vandeningumas upėse yra padidėjęs ir šiek tiek viršija vidutinį kovo mėnesio daugiametį vidurkį.
Šiandien turime tik Leitėje ties Kūlynais pasiektą pavojingą vandens lygį. Dabar daugiausia yra stebimas Nemuno žemupys, kur vis dar išlieka storesnė ledo danga, o Kuršių marios neišleidžia to ledo iš Nemuno. Būtent ten vanduo gali kilti šiek tiek daugiau.
– Buvo nemažai panikos ir nerimo dėl šio potvynio. Ar jis realus?
– Ši žiema mus pagasdino ir apdovanojo sniegu, upes padengė ledu. Pagal visas tendencijas potvynis turėjo būti žymiai didesnis, bet buvau ne kartą minėjusi, kad potvynio eiga priklauso nuo orų sąlygų.
Jei pavasaris būtų prasidėjęs su penkiolika laipsnių šilumos ir lietumi, būtume tikrai sulaukę žymiai didesnio potvynio.
Tačiau prasidėjo pavasaris: šilta, lietaus neturime, sniegas tirpsta labai gražiai, iš lėto, filtruojasi į žemę, kažkiek nuteka į upes ir nekelia taip stipriai vandens lygio.
Net pats ledas tirpsta vietoje ir nesudarė gerų sąlygų ledonešiui prasidėti, nes potvynis galėjo kilti ir nuo ledų sangrūdų. Dabar mūsų potvynis labai išsitęsė laike ir nėra toks didelis, kaip galvojome, kad bus.
– Kalbant apie vietas, kurias visada apsemia, kaip, pavyzdžiui, Šilutę. Ar žmonės vis dar išgyvena tas pačias problemas?
– Ten žmonės gyvena kaip visada. Jiems tai taip įprasta, kad kartais jiems juokinga klausytis mūsų prognozių, nes jie žino, kaip pas juos būna: kaip užlieja jų kiemą, ir jie į tai žiūri labai paprastai.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai