„Potvynis gali prasidėti po vienos, dviejų savaičių“, – trečiadienį BNS po Vyriausybės pasitarimo sakė jis.
NKVC vadovo teigimu, tarnybos yra pasirengusios reaguoti į situaciją, parengtas veiksmų planas.
Pasak jo, šiuo metu įšalas yra pasiekęs piką.
Didžiausias pavojus gresia Kaunui ir Kėdainiams. Pavojingiausia upė – Neris. Joje maždaug 8–10 vietų gali susidaryti ledų sangrūdos ir staigiai pakilti vanduo. Antra pagal pavojingumą upė – Nemunas. Jo vandenys kelia grėsmę pamariui.
Taip pat potvynio pavojų kelia Šventoji ir Nevėžis.
NKVC vadovas pranešė, kad dėl ledo sangrūdų sprogdinimo bus sprendžiama kiekvienu atveju atskirai – kariuomenė tam pasiruošusi.
Ruošiantis potvyniui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla sako, kad prioritetas teikiamas prevencinių priemonių vykdymui – saugiam ledo ardymui, vandens srautų reguliavimui ir apsauginių priemonių parengimui.
Pareigūnai yra pasirengę vykdyti ir gelbėjimo, evakuacijos ir vandens šalinimo darbus.
„Mūsų institucija yra jau dabar pasirengusi naudoti transporto priemones, įveikiančias iki pusantro metro gylio vandens kliūtis ten, kur keliai lengvajam transportui tampa nepravažiuojami, – kalbėjo PAGD direktorius R. Požėla. – Šios galimybės leidžia užtikrinti logistiką bei operatyviai telkti specialiąsias tarnybas, pavyzdžiui, medikus, į sunkiai prieinamas vietoves, evakuoti žmones“.
Esant visiškai nepravažiuojamiems keliams ar dar aukštesniam vandens lygiui, pareigūnai planuoja pasitelkti katerius ir valtis.
PAGD technika dislokuota strateginiuose taškuose, tokiuose kaip Šilutė, Pagėgiai, Klaipėda, siekiant užtikrinti minimalų reagavimo laiką. Valtys paruoštos ir kituose padaliniuose, jei potvynis kiltų kitose teritorijose.
Kauno mieste tarnyba yra paruošusi smėlio pilstymo į maišus įrenginį, jo našumas – keturi maišai per minutę.
Inga Ruginienė ragina gyventojus išlikti budrius
Prie Nemuno ir Neries esančioms savivaldybėms ruošiantis galimam potvyniui, premjerė Inga Ruginienė ragina gyventojus būti budrius ir įvertinti galimas rizikas.
„Gyventojai turėtų būti pasiruošimo režime ir pasižiūrėti – labiausiai rizikingose zonose laiku sukelti daiktus aukščiau, persikelti galbūt į aukštesnius aukštus, kai kuriose vietose galbūt priimti sprendimą, matyt, išsikraustyti“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
Taip ji kalbėjo Vyriausybei pasitarime patvirtinus potvynių prevencijos ir valdymo priemonių planą.
„Gyventojus noriu tikrai paraginti naudotis tinklapiu 72.lt. Pati savo socialiniuose tinkluose jau skelbiau adresą, tai prašau, naudokitės. Šitas tinklapis yra sukurtas ne tik potvyniui arba informacijai apie potvynį, bet lygiai taip pat jame yra skelbiama savalaikė informacija apie bet kokią susidariusią ekstremalią situaciją Lietuvoje“, – pridūrė I. Ruginienė.
Pasak premjerės, šiuo metu galimą riziką dėl potvynio stebi 33 savivaldybės.
„Tai reiškia, kad po šios dienos sprendimo, kuomet mes patvirtinome bendrą rizikos valdymo planą, tas planas toliau dalinsis į smulkesnes detales ir keliaus į kiekvieną savivaldybę ir kiekvienoje savivaldybėje pagal jų specifiką bus numatomos konkrečios priemonės, valdant riziką su potvyniu“, – sakė I. Ruginienė.
Plane numatyta keturių fazių sistema, kurią sudaro nuolatinė stebėsena ir išankstinis vertinimas, padidinta parengtis, aktyvus reagavimas, ekstremaliosios situacijos valdymas bei evakuacija.
Plane detalizuojami ir pagrindiniai praktiniai instrumentai, kurie gali būti taikomi priklausomai nuo situacijos: laikinos užtvaros ir smėlio maišai, mobilūs ir didelės galios siurbliai, generatoriai, ryšio ir apšvietimo priemonės, gelbėjimo įranga ir kita būtina įranga evakuacijos punktams.
Numatytos ir prevencinės techninės priemonės ledo reiškiniams valdyti, prireikus gali būti naudojami ledo dangos silpninimo ir ardymo būdai saugiose vietose.
Naujausi komentarai