Ar pakeis naujosios technologijos kasdienį žmonių gyvenimą, kaip tai padarė mobilusis telefonas ir internetas? Informacinių technologijų milžinės IBM specialistai tikina, kad po penkerių metų žmonijos laukia technologinis šuolis, tačiau Lietuvos mokslininkai šias žinias vertina atsargiai.

Taupys energiją

Viena iš IBM prognozių skelbia, kad saulės energija greitai gali tapti prieinama gerokai didesniam gyventojų skaičiui. Šiuo metu saulės energijos surinkimo įranga vis dar yra prabanga, tačiau artimiausiu metu ją gali pakeisti jau kuriamos plonos saulės energijos elementų ląstelės, kurios bus montuojamos į įvairias medžiagas. Šie elementai bus 100 kartų plonesni už dabar naudojamus silicio lipdukus ir kainuos gerokai pigiau.

Skirtingai nei kuo aukščiau keliami saulės energijos rinktuvai, naujosios technologijos galės būti "atspausdintos" ant bet kokių išorinių paviršių: namo sienų, įvairių tipų dangų, langų, stogų, kompiuterių, mobiliųjų telefonų ar drabužių.

Išpranašaus ligas

Po penkerių metų gydytojai pacientams galės pateikti jų genų žemėlapį, pagal šį nesunkiai bus galima nustatyti, kokiomis ligomis žmogus gali susirgti. Iš anksto bus galima žinoti, ką reikia daryti norint to išvengti: kokius maisto produktus rinktis, kaip keisti gyvenimo būdą ir pan. Specialistų teigimu, tokia pranašystė kainuos mažiau nei 200 JAV dolerių.

Farmacijos įmonės kiekvienam pacientui pagal jo DNR galės kurti unikalius vaistus.

Internetas prabils

Per artimiausius penkerius metus smarkiai pasikeis ir naršymas internete. Tai bus galima daryti balsu, nenaudojant kompiuterio klaviatūros ir pelės. Naujosios technologijos iš esmės pakeis informacijos kūrimą, pateikimą ir naudojimą, nes vietoj teksto bus naudojama kalba.

Ekspertų nuomone, "naršyti balsu" yra pranašiau ir patogiau, todėl šiuo atveju mobilusis telefonas smarkiai lenkia asmeninį kompiuterį. Ateityje žmonės neturėdami nei kompiuterio, nei interneto prieigos galės lankytis vadinamosiose balso svetainėse ir nevaržomai "kalbėtis" su internetu.

Pagalba apsiperkant

Pirkėjai galės pasikliauti vieni kitų patirtimi, užuot klausę pardavėjų patarimų. Per artimiausius penkerius metus matavimosi kabinos bus aprūpintos balsu ir liečiant valdomais interaktyviais kioskais.

Sistema galės nufotografuoti pirkėjus ir nusiųsti nuotrauką į draugo elektroninį paštą ar mobilųjį telefoną, kad šis padėtų apsispręsti dėl pirkinio.

Padės prisiminti

Dėl visuotinio informacijos pertekliaus žmogaus atmintis vis dažniau nesugeba išsaugoti visos reikalingos informacijos: su kuo buvo kalbėta konferencijoje, ką reikia nupirkti parduotuvėje ar kada suplanuotas susitikimas. Po penkerių metų tokių nesklandumų gali ir nelikti. Informacija bus įrašoma, sutvarkoma, analizuojama ir pateikiama reikiamu momentu mobiliaisiais aparatais ar kitais prietaisais.

Tam tikslui žmogaus pokalbiai bus nuolat įrašomi, o daugelis veiksmų filmuojami, todėl ateities išmanieji telefonai bus aprūpinti visa reikiama įranga. Žmogus galės ne tik "prisiminti", ką kalbėjo su gydytoju ar viršininku, mobilusis telefonas jam praeinant pro parduotuvę sufleruos, ką ryte žmona liepė nupirkti.

Energiją taupančios technologijos

Vaclovas Miškinis, Lietuvos energetikos instituto, Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas

Tikimybė, kad energetikos srityje bus proveržis, yra tikėtina, tačiau tai įvyks ne anksčiau kaip po 15–20 metų. Reikia sukurti visiškai naujas technologijas, tačiau tokių realiai sukurtų pavyzdžių nežinau. Ateitį labiau sieju su tradicine energetika – biologiniais ištekliais, vėjo ir upių energija. Pasaulyje šiuo metu vis plačiau panaudojama saulės energija.

Norint, kad rinkoje atsirastų naujos energiją gaminančios technologijos, reikia kelių dešimtmečių – tai įrodyta ilgalaike patirtimi. Esminių proveržių kol kas nėra, viskas eina pamažu, vienas tokių pavyzdžių – vėjo jėgainių naudojimas. Prieš keletą dešimtmečių jų buvo labai mažai. Dabartiniu metu daugelyje valstybių vėjo jėgainės naudojamos masiškai. Lietuvai taip pat būtų palankiausia naudoti vėjo energiją, išskyrus vieną niuansą – vėjas ne visada būna, kai jo reikia labiausiai.

Sveikatos sutrikimų pranašavimas

Laimutis Kučinskas, KMU biologijos instituto asistentas

Lietuvoje šių technologijų dar nebus greitai, nebent kur nors pasaulyje. IBM sukūrė naują genetinių tyrimų technologiją, kuri leis atpiginti tyrimus. Tačiau šios technologijos Lietuvą pasieks tik po 15–20 metų geriausiu atveju. Jungtinėse Valstijose šios technologijos jau atsiras po ketverių metų.

Kol kas tai tik žiniasklaidoje išplatinta reklama, nes tyrimai brangūs, o metodika neištobulinta. Tyrimai bus taikomi ne visais atvejais, o tik onkologinėms ligoms diagnozuoti. Vienu metu bus tiriami žmogaus genomai ir stebimos vėžio ląstelės. Pagal tai tyrimai bus individualizuoti.

Apskritai žmogaus sveikata paremta realiais ir paprastais dalykais: riebiai nevalgyti, prižiūrėti savo mitybą, nerūkyti, sportuoti, saikingai išgerti ir nesinervinti dėl niekų. Realiame gyvenime šie patarimai duoda didesnę naudą nei genetiniai tyrimai. Ligos, kuriomis serga žmonės, yra gyvenimo būdo, aplinkos, kurioje gyvename, ir genetikos atspindys. Gerai ištyrus žmogų galima ir be genetinių tyrimų pasakyti, kokioms ligoms jis turi polinkį.

Internetas balsu

Dr. Rimantas Šeinauskas, KTU Informacinių technologijų instituto direktorius.

Jeigu ši naujovė atsiras pasaulyje, ji labai greitai paplis ir Lietuvoje. Informacinės technologijos pas mus ir pasaulyje eina beveik koja kojon. Tačiau balsu valdomas internetas Lietuvoje gali susidurti su viena problema – adaptavimu iš anglų kalbos į lietuvių. Yra žmonių, kurie dirba versdami kompiuterinę anglų kalbą į lietuvių, bet prie šio projekto lietuviams reikės nemažai padirbėti. Balso technologijoms lietuvių kalbą turėsime pritaikyti patys. Šiuo metu neskiriama daug investicijų lietuvių kalbai šioje srityje, o kalbėti angliškai ne visi galės. Bendrovės "Microsoft" ir IBM jau kuria naujoves, kurios leistų bendrauti ne tik naudojant kompiuterio pelę bei klaviatūrą, bet ir balsu.

Skaitmeniniai apsipirkimo asistentai

Kęstutis Šidlauskas, VDU fakulteto dekanas

Prieš dešimt metų girdėjau, kad po penkerių veiks "protingi" šaldytuvai, jie patys užsakinės trūkstamus produktus: nuspręs ko trūksta, kas baigėsi ir kokie maisto produktai paseno. Tačiau dešimt metų praėjo, o tokių šaldytuvų dar niekas nesiūlo. Fantazijas visuomet reikia plėtoti, nes jos stumia į priekį, bet susilaikyčiau nuo prognozių, kad po penkerių metų apsipirkti mums padės skaitmeniniai asistentai. Kartais fantazijos lenkia realybę – tai dažniausiai būna optimistinės prognozės, bet jei jos pasitvirtins, tikrai dėl to neliūdėsiu.

Ilgalaikė atmintis

Dr. Rimantas Šeinauskas, KTU Informacinių technologijų instituto direktorius

Tai reali naujovė, nes ir dabar daug informacijos surašoma į skaitmeninę atmintį. Net įstatymai pusę metų įpareigoja saugoti interneto informaciją. Daugelis knygų jau elektroninės. Pokalbiams saugoti reikia daugiau vietos, bet tie, kurie užsiima žvalgyba ar šnipinėjimu, šia technologija tikrai naudojasi, todėl ir kasdieniame gyvenime tai taps realybe. Į tai reikėtų žiūrėti ne kaip į revoliuciją, o kaip į evoliuciją.