„LŠDPS, susipažinusi su mokyklose dirbančių mokytojų teikiama informacija, konstatuoja, kad šis sprendimas (mokslo metų ilginimas – BNS) ne tik kad nedavė deklaruoto tikimosi rezultato, tačiau sukėlė naujų problemų, kurios nėra sprendžiamos ir tik blogina situaciją švietimo sistemoje“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame LŠDPS pranešime.

„Faktinė pastarųjų metų patirtis parodė, kad ugdymo procesas per papildomą pridėtą laiką birželio mėnesį yra padrikas, pamokos, ypač antroje mėnesio pusėje, tik imituojamos. Nėra jokių duomenų, kad mokslo metų ilginimas, kaip galimybė pakelti ugdymo kokybę, būtų pasitvirtinusi“, – teigiama jame.

LŠDPS prašo Vyriausybės ir ŠMSM sutrumpinti ugdymo proceso trukmę pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bent iki birželio 10 dienos.

„Tai nereikalautų papildomų finansinių resursų, tačiau sudarytų prielaidas išspręsti dalį kilusių problemų“, – sako LŠDPS.

Anot profsąjungos, tarptautiniams tyrimams parodžius prastėjančius Lietuvos mokinių pasiekimus ir daugėjant mokinių, nepasiekiančių patenkinamo lygmens, 2017 metais buvo nutarta ilginti mokslo metų trukmę.

Matome, kad ir egzaminų visas procesas tam ugdymo procesui kenkia, tiesiog trukdo, tas karštis vasaros, klimato kaita veikia, tikrai turime ieškoti tų galimybių, tai yra diskusijų klausimas.

Pasak LŠDP, ministerija tuomet teigė, kad ugdymo proceso ilginimu buvo tikimasi sumažinti mokymosi krūvį ir pagerinti moksleivių rezultatus. Vėliau ugdymo proceso trukmė buvo pailginta dar keletą kartų iki šiuo metu taikomos.

„Mokytojai akcentuoja nekokybišką ugdymą per papildomai pridėtą laiką birželio mėnesį dar ir dėl to, kad tuo pat metu vyksta valstybiniai brandos egzaminai III ir IV gimnazijų klasėse ir dalis mokyklos bendruomenės būna susitelkusi į juos“, – teigia profsąjunga.

Pasak jos, mokytojai tuo metu atlieka egzaminų vykdytojų pareigas, teikia intensyvias konsultacijas ir pagalbą egzaminams besiruošiantiems mokiniams, o „kiti mokiniai yra ne ugdomi, o tiesiog prižiūrimi, kas akivaizdžiai neatitinka deklaruotų ilgesnių mokslo metų tikslų ir mokyklos paskirties“.

„2023–2024 mokslo metų patirtis parodė ir tai, kad patirtinis, hibridinis arba nuotolinis ugdymas taip pat neišsprendžia šių kilusių problemų“, – rašo profsąjunga.

Dėl to, kad iš dalies negalima patekti į ugdymo patalpas egzaminų vykdymo metu, mokytojai, anot LŠDPS, stengiasi organizuoti įvairias išvykas, ekskursijas ar kitokias veiklas, kurios „reikalauja tiek įstaigos, tiek ir tėvų papildomų lėšų, o tai gali sau leisti ne kiekviena šeima“.

Šiemet mokslo metai vėliausiai baigsis 5–10 klasių mokiniams – birželio 20 dieną.

Švietimo ministrė sako palankiai vertinanti idėją trumpinti mokslo metus

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako palankiai vertinanti galimybę trumpinti mokslo metus.

„Vertinu palankiai, mes tikrai kalbėjome, buvome susitikę prieš gerą mėnesį su gerbiamo Navicko profesine sąjunga, vertiname palankiai, jau tada sakėme, kad galime pradėti diskusijas ir galvoti, kaip tą padaryti, esame ir ministerijoje nusiteikę tą daryti“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Popovienė.

„Matome, kad ir egzaminų visas procesas tam ugdymo procesui kenkia, tiesiog trukdo, tas karštis vasaros, klimato kaita veikia, tikrai turime ieškoti tų galimybių, tai yra diskusijų klausimas“, – teigė ji.

Anot ministrės, sprendžiant šį klausimą, reikėtų galvoti ne tik apie mokslo metų trumpinimą, bet ir ugdymo programas, mokytojų darbo apmokėjimo tvarkas.

„Tai kompleksinės priemonės, bet nemanau, kad negalėtume to išspręsti“, – sakė R. Popovienė.