Palikdama postą žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė savo pavaldiniams išdalijo solidžius piniginius priedus. Andriaus Kubiliaus raginimų neišlaidauti neišgirdo ne tik politiniai oponentai.

Išmokėjo pusę milijono

Gruodžio 10 d. iš K.Prunskienės Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo postą perėmęs Kazimieras Starkevičius aiktelėjo sužinojęs, kad jo pirmtakė išvakarėse pasirašė įsakymą "Dėl vienkartinių išmokų". Įsakymas ministerijos buhalteriją įpareigojo įstaigos darbuotojams išmokėti daugiau nei pusę milijono litų vienkartinių priedų.

Ši žinia K.Starkevičių ne tik nustebino, bet ir papiktino. Jo teigimu, prieš pasikeičiant Vyriausybei, būsimasis premjeras A.Kubilius asmeniškai ŽŪM vadovų prašė jokių išmokų nemokėti.

"Manau, kad tai buvo nueinančios Vyriausybės sąmoninga politika. Norėta įsiteikti darbuotojams. Parodyti, kokia dabartinė valdžia gera, o ateinanti bus bloga", – kalbėjo žemės ūkio ministras.

LŽŪM ministro teigimu, jis ministerijos darbuotojų prieš Kalėdas pinigais nebūtų skatinęs.

"Darbuotojai turi būti skatinami už gerą darbą, bet ne tokiu, visai šaliai sunkiu metu", – tvirtino ministras.

K.Starkevičius sakė, kad jis išmokų mokėjimo sustabdyti negalėjo, nes procesas buvo įsibėgėjęs.

Ministras neatmeta galimybės, kad vėliau gali paaiškėti, kad buvę ministerijos vadovai yra palikę ir daugiau "paslėptų bombų". "Mes dabar viską tikriname. Tikrai negalime leisti, kad ministerijoje būtų neefektyviai naudojami pinigai. Ši institucija taip pat negali būti bičiulių prieglauda", – K.Starkevičius nusiteikęs ryžtingai. Jis neslėpė, kad abejonių sukėlė ir daugiau ministerijos sudarytų sutarčių bei pasirašytų įsakymų.

Aiškina padariusi paslaugą

Paskutinę darbo dieną vienkartinėmis išmokomis buvusius darbuotojus pamaloninusi K.Prunskienė savo veiksmuose nieko blogo neįžvelgė. "Tai – ne tryliktieji atlyginimai. Kukliai paskatinti tik kai kurie mažiau uždirbantys darbuotojai. Išmokėta mažiau nei trečdalis tų sumų, kurias mokėdavome prieš dvejus, trejus metus", – sakė buvusi ministrė.

Mažiausiai uždirbantiems darbuotojams skirta vos ne mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Daugiau uždirbantiems skirta suma prilygo maždaug pusei atlyginimo.

Buvusios LŽŪM ministrės įsitikinimu, prieš pat pasitraukimą pasirašydama įsakymą dėl išmokų, ji savo įpėdiniui padarė paslaugą. "Naujajam ministrui būtų nekorektiška vos tik atėjus į darbą svarstyti, kam mokėti išmokas, o kam ne", – aiškino K.Prunskienė.

Premjero raginimų neklauso

Šiuo metu į viešumą iškilusi žinia apie ŽŪM darbuotojams išmokėtus pinigus – ne pirmasis naująją Vyriausybę ir visuomenę įžeidęs faktas.

Tuo metu, kai A.Kubilius nuolat perspėja apie Lietuvos gyventojams smarkiai smogsiančią finansinę krizę, prašo visuomenės susiveržti diržus, Krašto apsaugos ministerija kariškiams ir tarnautojams paskatinti papildomai atseikėjo beveik 20 mln. litų. Tokia suma išmokėta Lietuvos kariuomenės 90 metų jubiliejaus ir artėjančių Kalėdų proga.

Išlaidavimu piktinosi ne tik naujoji valdančioji dauguma, bet ir šalies Prezidentas Valdas Adamkus. Tačiau kalėdinių išmokų vajus nesiliovė. Tūkstančius litų prie algos prisidėjo daugelio Lietuvos teismų teisėjai ir jų padėjėjai.

Dar didesniu antausiu Vyriausybei ir visuomenei tapo Vyriausybės kanclerio Valdemaro Sarapino akibrokštas. Dešimtadaliui – 25 kanceliarijos darbuotojams išmokėti 103 tūkst. litų. Įsakymus dėl priedų V.Sarapinas pasirašė, kai buvo pats valdžios keitimosi įkarštis.

Skylė biudžete – nė motais

A.Kubiliaus raginimų neišlaidauti neišgirdo ne tik politiniai oponentai, bet ir partijos bendražygiai.

Praėjusiais metais apie 40 mln. litų į biudžetą nesurinkusi konservatorių vadovaujama Kauno savivaldybė prieš Kalėdas darbuotojams išmokėjo 240 tūkst. litų. Po kelis šimtus litų gavo visi tarnautojai. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas sakė, kad metų pabaigoje nemokėti priedų tarnautojams "nesolidu, neprotinga ir nežmoniška". Konservatorius tarsi pamiršo, kad taupyti ir nemokėti premijų prašė būtent jo partijos lyderis premjeras A.Kubilius.

"Gal visai nemokėkime atlyginimų tarnautojams ir tikėkimės, kad jie iš Šventosios Dvasios dirbs valstybės tarnyboje? Turi būti kažkoks žmogiškumas, juk žmonės dirbo visus metus", – aiškino meras.

Meras ir jo pavaduotojai vienkartinių išmokų negavo

Kauno savivaldybės prieš Kalėdas tarnautojams išmokėti priedai nė iš tolo neprilygsta ne tik kai kurių ministerijų, bet ir Vilniaus savivaldybės išmokoms. Pastaroji pasielgė kur kas įžūliau. Labiausiai Lietuvoje prasiskolinusi (daugiau nei 360 mln. litų) savivaldybė saviškiams išmokėjo 2 mln. litų. Netaupė ir savivaldybės įmonės. Skolų kamuojami "Vilniaus troleibusai" papildomiems darbuotojų atlyginimams surado 4 mln., o "Vilniaus autobusai" – 1 mln. litų.

Kai buvo pats priedų dalybų įkarštis, nuošalyje neliko ir klaipėdiečiai. Nors uostamiesčio valdžia dievagojosi, kad premijų nemokės, prieš pat Kalėdas neišlaikė ir jos nervai. Šimtui savivaldybės darbuotojų iš 380 išmokėta 130 tūkst. litų.

Darius Kuolys

Pilietinės visuomenės instituto direktorius

Sunkmečio sąlygomis labai svarbus valdžios solidarumas su visuomene. Prašant visuomenės supratimo, reikia atitinkamai elgtis. Deja, nei teisėjai, nei valstybės tarnautojų atskiros grupės to solidarumo nerodo ir ignoruoja patį valstybės, kaip solidarios bendruomenės, principą. Viskas prasidėjo nuo paties Seimo, kuris pristigo valios sau sumažinti atlyginimus. Kai išsiskiria valdžios kalbos ir veiksmai, žmonės praranda pasitikėjimą ja. Valdžia turėtų padaryti išvadas ir pradėti su visuomene garbingai elgtis. Tai daryti dar nevėlu.