Anot Premjero, „gal ir nėra blogai“, kad į aukštąsias mokyklas įstoja ir mokyklinius egzaminus išlaikiusieji tik patenkinamai.

„Nežinau, ar tikrai yra blogai, jeigu žmogus, galbūt net ir nelabai gerai išlaikęs vidurinio mokslo baigimo egzaminus, siekia aukštesnio išsilavinimo. Ir jeigu jis turi galimybių, jeigu jo tėvai ar jis pats skolinasi, ima paskolą iš banko ir finansuoja savo studijas... Aš dėl to tikrai per daug neliūdėčiau“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui kalbėjo Andrius Kubilius.

Jo teigimu, „be abejo, yra galbūt ir tokių jaunų žmonių, kurie studijuoja tik dėl to, kad gautų diplomą“.

„Bet aš tikiu, kad yra ir nemažai tokių žmonių, kurie, na, galbūt šiek tiek vėliau bręsdami vis tik jau studijų metu supras, kad žinios ir investicija į savo išsilavinimą yra investicija į savo ilgalaikę ateities perspektyvą“, - teigė A. Kubilius.

„Iš tikrųjų labai svarbu, ar žmogus randa savo vietą gyvenime ir ar jis tų žinių siekia būdamas pats asmeniškai tuo suinteresuotas, ar tik dėl to, kad turėtų kokį nors formalų diplominį popieriuką.

Kaip rodo gyvenimas, tie formalūs diplominiai popieriukai, matyt, ateityje turės vis mažesnę reikšmę, o žmogaus gebėjimas išlikti žingeidžiu, žmogaus gebėjimas būti dinamišku, kūrybišku, gebėti investuoti į savo išsilavinimą bus svarbiausias faktorius“, - aiškino jis.

Pasibaigus papildomam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, paaiškėjo, kad iš bandžiusiųjų stoti studentais netapo vienas iš trylikos.

Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas šiemet dalyvavo 39,259 tūkst. stojančiųjų. Studijuoti priimti ir su aukštosiomis mokyklomis studijų sutartis pasirašė 36,374 tūkst. būsimų pirmakursių, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Universitetuose studijuos 23,538 tūkst., kolegijose - 12,836 tūkst. naujų studentų.
Valstybės finansuojamose vietose šiemet mokytis pradės 20,891 tūkst., mokamose vietose - 15,483 tūkst. pirmakursių.