Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė dalį mūsų savasties

„Lietuvos žydai buvo ypač aktyvūs kuriant Lietuvos valstybingumą per visą mūsų istoriją. Tai mename, tačiau turime pripažinti, kad dar mažai domimės tuo, kas gyveno šalia mūsų, kokie tai buvo žmonės ir koks jų indėlis į Lietuvos kultūrinį, politinį ar ekonominį gyvenimą“, – sakydama kalbą Kaune organizuojamame Litvakų kultūros forume ketvirtadienį akcentavo premjerė.

Pasak jos, žydai atnešė „700 metų turtingos istorijos“, šalyje subrendo šimtai ar net tūkstančiai pasaulyje žymių asmenybių, garsinusių Lietuvą – menininkų, mąstytojų, mokslininkų, gydytojų ir kitų sričių atstovų.

Anot premjerės, vienos garsiausių religinių mokyklų (ješivos) iki šiol vadinamos Lietuvos miestų ir miestelių vardais – nes būtent čia buvo pasaulinio lygio religiniai centrai, savo veiklą tęsiantys JAV, Izraelyje. Šį palikimą apima ir šimtai teatrų, literatūros ir meno būrelių, mokyklų, sinagogų, puošusių Lietuvos miestus ir miestelius.

Ji pabrėžė, jog Lietuva pelnytai gali vadintis nenugludintu Europos žydų kultūros paveldo deimantu.

Pasak premjerės, kartu turime pripažinti, kad ateities nėra be istorijos pamokų įvertinimo.

„Holokaustas – neapsakomai sunki trauma Lietuvai, kurios paliktas žaizdas jaučiame iki šiol. Mes ne tik fiziškai praradome svarbią dalį savęs, susijaukė ir mūsų savastis. Tai akivaizdu, kai prasideda svarstymai apie „mus“ ir „juos“, kai  didieji litvakų kūrėjai vis dar nėra vienareikšmiškai priimami kaip integrali Lietuvos kultūros istorijos dalis“, – Vyriausybės pranešime cituojama ministrė pirmininkė.

L. Penek/ Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Anot jos, dauguma moksleivių puikiai žino M. K. Čiurlionio pavardę, bet nėra girdėję apie Jašą Heifetzą.

„O tai kone garsiausias pasaulyje XX amžiaus smuiko virtuozas, gimęs, vaikystę praleidęs ir pirmą kartą koncertavęs Lietuvoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė pabrėžė, jog į neapykantą, smurtauti skatinantį mąstymą būtina reaguoti „griežtai ir greitai“ – nereagavimas į antisemitizmo, ksenofobijos, homofobijos apraiškas yra ne tolerancija kitai nuomonei, o „destruktyvių padarinių turintis bailumas“.

„Dar vienas svarbus dalykas – nepakanka vien gedėti praradimų, būtina puoselėti, auginti, vertinti tuos daigus, kurie dar išlikę. Tik taip mūsų žodžiai apie skaudų praradimą įgis svorį ir įtaigumą. Todėl nuoširdžiai dėkoju forumo organizatoriams: jūs atliekate nepaprastai kilnią ir svarbią misiją – puoselėjate ir stiprinate litvakų ryšį su Lietuva“, – sakė I. Šimonytė.

„Nulinė tolerancija“

Ketvirtadienį premjerė taip pat susitiko su Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatore Katharina von Schnurbein (Katarina fon Šnurbain).

L. Penek/ Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Su ja Ministrų kabineto vadovė aptarė šios srities puoselėjimo strategiją 2021–2030 metams bei galimus Lietuvos veiksmus ją įgyvendinant.

I. Šimonytė džiaugėsi atnaujinamomis bendrojo ugdymo programomis, vis didėjančiu jaunosios kartos įsitraukimu prisimenant ir minint svarbius Lietuvos istorijai įvykius, dalyvaujant visuotinėse istorijos pamokose ten, kur vyko tragedijos.

„Mūsų Vyriausybė tvirtai laikosi nulinės tolerancijos bet kokių antisemitizmo apraiškų, Holokausto neigimo ar nepagarbos nužudytoms Holokausto aukoms atžvilgiu“, – pabrėžė premjerė.

Susitikimo metu taip pat aptartas Lietuvos žydų istorijos ženklų puoselėjimas: Lietuvos kultūros paveldui svarbių objektų sutvarkymas ir šių objektų simbolinės svarbos integravimas.

Premjerės globojamas Litvakų kultūros forumas – dalis šių metų Europos kultūros sostinės Kauno programos renginių.

Pasak organizatorių, renginys kviečia aptarti ne tik litvakiškosios tapatybės bruožus, bet ir meno vaidmenį kalbant apie istoriją. Sudėtingos temos, siejamos su litvakais, nagrinėjamos pasitelkiant meną.

Pasak „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ ir Litvakų kultūros forumo kuratorės Daivos Price (Daivos Prais), forumas vainikuoja ilgamečius „Atminties biuro“ darbus, skirtus atkreipti dėmesį į tai, kad Kaunas visada buvo daugiatautis miestas.

Forume lankosi pasaulio litvakai, tarp jų menininkai Williamas Kentridgas (Viljamas Kentridžas), Jenny Kagan (Dženi Kagan), Philipas Milleris (Filipas Milieris), Marilia Destot (Marilija Destot), taip pat akademikai Peteris Salovey (Piteris Solovėjus), Antony Polonsky (Entonis Polonskis).

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 5 tūkst. žydų.