I. Šimonytė: atšaukti ekstremaliąją situaciją Baltarusijos pasienyje – dar anksti

Jos teigimu, taip yra ir dėl Rusijos telkiamų pajėgų Baltarusijoje.

„Ta situacija, lyginant su lapkričio mėnesiu, yra stipriai pasikeitusi, bet turbūt niekam nėra paslaptis ir to bendresnio paveikslo, kuris klostosi, visų pirma, palei Ukrainos sienas, bet taip pat ir Baltarusijoje, į kurią juda ir jau yra sutelkta nemažai karinių pajėgų“, – penktadienį žurnalistams Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė premjerė.

„Tai manau, kad atšaukti ekstremalią padėtį pasienyje tikrai yra anksti“, – pridūrė ji.

Tai manau, kad atšaukti ekstremalią padėtį pasienyje tikrai yra anksti.

Ji taip kalbėjo paklausta, nuo kada ketinama atsisakyti pernai rugpjūtį įvestos migrantų apgręžimo politikos. Pasak I. Šimonytės, apgręžimo politika bus atšaukta baigus galioti ekstremaliajai situacijai.

Ekstremalioji situacija dėl išaugusios neteisėtos migracijos pasienyje su Baltarusija įvesta pernai vasarą, taip pat pradėta taikyti migrantų apgręžimo politika.

Lapkričio viduryje pasienyje su Baltarusija galiojo dar griežtesnis režimas – nepaprastoji padėtis, tačiau stabilizavusis situacijai dėl neteisėtos migracijos, ji atšaukta sausio viduryje.

Vaizdo kameros pasienyje su Baltarusija bus įrengtos šiemet

Vaizdo kameros pasienyje su Baltarusija per visą jo ilgį bus įrengtos šiemet, tai kainuos 40 mln. eurų, sako premjerė I.  Šimonytė.

„Pagal tai, kaip aš esu informuota, tai šiais metais turėtų būti per visą ilgį kameros įrengtos ir mes turėtume jas turėti. Bendras biudžetas yra apie 40 mln. eurų“, – penktadienį žurnalistams Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė premjerė.

Jos teigimu, tai – vienas svarbiausių projektų, kurį reikia įgyvendinti šiais metais.

Vyriausybės vadovė taip pat teigė, kad diskusijos su Europos Sąjungos dėl tokių priemonių finansavimo būtų daug paprastesnės nei dėl fizinio barjero.

Šiuo metu kameromis stebima kiek daugiau nei pusė 679 kilometrų ilgio pasienio ruožo su Baltarusija.

Fizinis barjeras bus pastatytas laiku

Premjerė I. Šimonytė sako, kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija, siekiant apsisaugoti nuo neteisėtos migracijos, bus pastatytas laiku ir laikantis sudėlioto finansinio plano.

„Tikiu ir pasitikiu tuo, ko tikėjausi nuo pat pradžių, kad šitas projektas bus, kaip sako anglakalbiai – on time and on budget, tai yra – ir laiku taip, kaip numatyta, ir laikantis to finansinio plano, kuris buvo sudėliotas. Tas mane džiugina“, – penktadienį žurnalistams Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, šiuo metu fizinio barjero statybas veikia ir orai, tačiau darbai vyksta sparčiai.

„Žinoma, yra ir įvairių gamtinių niuansų dabar žiemą, nes kai kur reikia, kad pašaltų, kad kažkas pasidarytų. Kai kur gal kaip tik reikia kažkokio klimatinio palankumo, bet bendrai paėmus darbai vyksta sparčiai ir laiku“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Ji penktadienį apžiūrėjo fizinio barjero statybos darbus, projekto vykdytojais, pasieniečių vadu ir kitais pareigūnais.

Fizinio barjero – tvoros ir koncertinos – statybos turi būti baigtos iki rugsėjo 1 dienos. Tam skirta 152 mln. eurų. Fizinį barjerą įrenginėja valstybės valdoma įmonių grupė „Epso-G“.

Svarbiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose jau nutiesta beveik 200 km koncertinos ir maždaug 40 km tvoros.

Visas tvoros su koncertina ilgis bus kiek daugiau nei 500 kilometrų.

Fizinį užtvarą pasienyje su Baltarusija Lietuva nusprendė įrengti siekdama sustabdyti neteisėtos migracijos srautą. Nuo praėjusių metų nelegaliai per šią sieną į Lietuvą pateko 4,2 tūkst. užsieniečių, dar beveik 8,2 tūkst. jų neįleisti į šalį.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.