„Premjerė nėra autorė šito projekto, ji negalėtų jo atsiimti. Premjerė pažadėjo, kad su Socialdemokratų partija bus kalbama, ar tai yra apskritai opcija, ar gali socialdemokratai galvoti apie kokio nors naujo įstatymo kūrimą“, – po susitikimo Vyriausybėje sakė premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas.

Anot jo, abi pusės sutarė, jog yra už spaudos ir žodžio laisvę.

Patarėjo teigimu, Vyriausybės vadovė neatmeta, kad galimi pokyčiai LRT Seime bus svarstomi plačiau, nei dabar pateiktas „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio siūlymas palengvinti generalinio direktoriaus atleidimą.

„Galima ir apie tarybos sudėtį kalbėti, ir apie kriterijus dėl vadovo atleidimo“, – sakė I. Dobrovolskas.

Protesto organizuojančios Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė po susitikimo žurnalistams sakė, kad premjerei buvo išsakytas reikalavimas Seime nebesvarstyti LRT įstatymo pataisų dėl lengvesnio direktoriaus atleidimo, nes jos kelia grėsmę žodžio laisvei.

„Ir tada, jeigu politikai norės, kad apie naujas pataisas būtų diskutuojama civilizuotai, (galima bus kalbėti – BNS) sudarant kokią nors darbo grupę iš ekspertų, taip, kaip daroma visose civilizuotose valstybėse“, – teigė ji.

Anot Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkės, Vyriausybės vadovei bandyta paaiškinti, kokias grėsmes mato žurnalistų bendruomenė.

„Mes atkreipėme dėmesį, kad socialdemokratai balsuoja už šitas pataisas, nes jeigu socialdemokratai nebalsuotų ir balsuotų tik „Nemuno aušra“, šis projektas 30 balsų Seime nesurinktų. Tai mes ir sakome: jeigu jūs esate viena iš socialdemokratų lyderių, ar galite pasikalbėti bent jau su savo partijos bendruomene, kad jie nepalaikytų šitų pataisų ir grįžtų prie normalaus, demokratiško, civilizuoto proceso“, – sakė B. Davidonytė.

Susitikime su premjere dalyvavo Žurnalistų profesionalų asociacijos, LRT iniciatyvinės grupės ir Kultūros asamblėjos atstovai.

BNS rašė, kad žurnalistų protestą sukėlė „Nemuno aušros“ teikti įstatymų pakeitimai, susiję su LRT valdymu ir finansavimu. Už juos balsavo ir kiti valdančiosios koalicijos nariai – socialdemokratai bei „valstiečiai“.

Pagal projektą, kuriam Seimas po pateikimo pritarė praėjusią savaitę, LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.

Pakeitimus inicijavęs „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis vėliau pripažino, kad svarstant pataisą parlamente reikės nustatyti septynių tarybos narių balsų kartelę generalinio direktoriaus atleidimui.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.

Praėjusį ketvirtadienį Seimas nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. eurų.

Dėl politikų veiksmų, nukreiptų prieš LRT, nacionalinio transliuotojo darbuotojai šią savaitę pradėjo protesto akciją, kai eteryje skelbia tylos minutes ir reikalauja politikų patraukti rankas nuo LRT. Jie taip pat rengia laidas, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakoja nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.

Gruodžio 9 dieną prie Seimo organizuojamas žurnalistų inicijuotas mitingas.

Jo organizatoriai viešame kreipimesi reikalauja „valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus“.