Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Vyriausybę užtikrinti studentams prieinamą aukštąjį mokslą ir tuo atveju, jei nepavyktų susitarti su bankais dėl mažesnės nei 6 proc. palūkanų normos studentų paskoloms.

Užsiminė apie galimą nesėkmę

Tai prezidentė išsakė trečiadienį Tarptautinės jaunimo dienos proga susitikusi su jaunimo organizacijų atstovais.

„Šiuo metu dėl palūkanų normos vyksta derybos - Finansų ministerija derasi su bankais. (...) Jei derybos nepavyktų, jei nepavyktų sumažinti palūkanų, Vyriausybė turėtų vykdyti savo pažadus ir rasti būdų padėti studentams", - žurnalistams prezidentės žodžius perdavė jos atstovas spaudai Linas Balsys.

Studentai tikisi valstybės pagalbos

Anot jo, šalies vadovė taip pat kalbėjo su jaunimo organizacijų atstovais apie jų finansavimą ir pareiškė, kad mažinant ministerijų biudžetus, nereikėtų „nukirsti tų šakų, kurios turi būti išsaugotos".

„Reikia mažinant ministerijų biudžetus kirsti ne tai, kas lengviausiai nukertama, bet mažinti atitinkamai - žiūrėti į sunkmečio realiją stengiantis išsaugoti tai, ką galima išsaugoti", - sakė L.Balsys.

Kaip žurnalistams po susitikimo su prezidente sakė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis, jo nuomone, valstybės garantuojamų paskolų studentams palūkanų norma, viršijanti 6 proc., būtų pernelyg aukšta ir valstybė turėtų apmokėti jos dalį.

„Prezidentė sutiko, kad paskolos neturi būti barjeras aukštojo mokslo prieinamumui", - kalbėjo jis.

D.Dikšaičio teigimu, pagal LSS siūlymus, palūkanos galėtų būti dengiamos iš bendrųjų biudžeto asignavimų arba iš į paskolų sistemą grąžinamų lėšų.

Trūksta informacijos apie aukštąsias mokyklas

Kitos organizacijos - Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) - prezidentė Indrė Vareikytė vardijo ir kitas aukštojo mokslo problemas, kurios aptartos su šalies vadove.
Jos teigimu, turėtų būti sureguliuotas studentų pasiskirstymas tarp sektorių - universitetų ir „profesinį bakalaurą" teikiančių kolegijų.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur visi masiškai stoja į universitetus. () Kas nesugebėjo įstoti į universitetus, stojo į kolegijas, bet jose liko neišdalytų studijų krepšelių - tai nėra sveikas pasiskirstymas tarp sektorių", - kalbėjo ji.

Taip pat, anot I.Vaireikytės, dar trūksta informacijos abiturientams apie aukštąsias mokyklas, galimybes įsidarbinti jas baigus, apie atskiras specialybes ir priemonių pritraukti jaunuolius į mažą populiarumą turinčias specialybes, pavyzdžiui, Lietuvos kūno kultūros ar Žemės ūkio akademijose.

Dėl to esą susiklosto tokia situacija, kad dauguma stoja į vadybą ir teisę, nors šių specialybių diplomus turinčių jaunuolių eilė šiu metu ilgiausia darbo biržoje.

Studentų ir patarėjos pozicijos išsiskyrė

Kalbėdama apie studijų kokybę, I.Vareikytė atkreipė dėmesį, kad šiemet su tais abiturientais, kurie priimti į aukštąsias mokyklas pagal savo pasiekimus, mokysis ir tie, kurie surinko žemą konkursinį balą, tačiau gali mokėti už mokslą.

„Vienas iš LSAS reikalavimų po šios reformos bus, kad ministerija nustatytų pereinamą ribą, su kuria studentas priimamas į universitetą", - sakė ji.

Tuo metu prezidentės vyriausioji patarėja švietimui, mokslui, kultūrai ir nevyriausybinių organizacijų reikalams Virginija Būdienė žurnalistams sakė, kad universitetai galėtų nustatyti ribą nebent mokamose vietose jau studijuojantiesiems ir nepažangiuosius pašalinti, kadangi, pasak Konstitucinio Teismo, pasiekimų ribos stojant šiai grupei abiturientų nustatyti negalima.

„Konstitucinio Teismo išaiškinimas neleidžia nustatyti apribojimų norintiesiems studijuoti už savo lėšas, bet užtat turi prisiimti atsakomybę, kad negebantieji studijuoti nestudijuotų toliau. Išankstinis nusistatymas - neleidimas įstoti - konstituciškai negalimas, bet kartelę nustatyti galima keliais būdais, vienas iš jų - universitetinės autonomijos dalykas, kai universitetai nustato standartus ir studijuojantieji juos turi pasiekti - Konstitucinis Teismas to nedraudžia",- kalbėjo ji.

Anot V.Būdienės, jei universitetai nuleistų kartelę ir leistų baigti studijas visiems, būtų „prieita iki absurdo".

D.Grybauskaitės patarėja prognozavo, kad palaipsniui šalies universitetai
„išsisluoksniuos" į profesinius ir studijų universitetus, o kai kurie iš pirmųjų susijungs su kolegijomis. Profesiniuose universitetuose mokytis esą galės mažiau gabūs ir universitetų kartelės neatitinkantys jaunuoliai.

Liepos pradžioje skelbta, kad jau atrinkti keturi bankai, kurie teiks valstybės garantuojamas paskolas studentams. Valstybė numato garantuoti iki 100 mln. litų tokių paskolų. Tačiau prezidentė D.Grybauskaitė sukritikavo švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus žadamą palūkanų normą litais - anksčiau žadėjęs 6 proc., vėliau jis užsiminė apie 11 proc.

Vėliau G.Steponavičius pareiškė, kad ieškoma naujų kreditorių, kurie esą galėtų pasiūlyti studentams mažesnę palūkanų normą ir eurais, ir litais.

Planuojama, kad paskolą studentai galės gauti litais arba eurais. Kaip skelbta, kintamų palūkanų dydis priklausytų nuo palūkanų bazės dydžio kitimo ir banko maržos, kuri būtų ne didesnė nei 3 proc. Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu už paskolas litais reikėtų mokėti 11,44 proc., eurais - 4,03 proc. palūkanų.