Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė Seimui grąžinti tobulinti pataisas, kurios numato, kad pačios aukštosios mokyklos spręstų, ką laikyti gerai besimokančiu studentu.

Tai penktadienį žurnalistams pranešė prezidentės patarėja Rūta Kačkutė. Prezidentės sprendimas paskelbtas po jos susitikimo su Seimo, Vyriausybės, akademinės bendruomenės ir studentų atstovais, konstitucinės teisės ekspertais.

„Šios įstatymo pataisos neatitinka Konstitucinio Teismo (KT) suformuluotos doktrinos (...). Susitikime buvo sutarta, kad (Seimo) pavasario sesijoje turi būti surasti ir priimti atitinkami sprendimai tam, kad rotacija nebūtų stabdoma, kai ateis tam laikas“, - teigė R.Kačkutė.

Anot jos, susitikime penktadienį aptarta, kad siekiant apibrėžti gerai besimokantį studentą „reikia ieškoti kitų kriterijų, o ne įteisinti tam tikrą konkretų balą“.

Susitikime dalyvavęs buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius, paklaustas, ar gerai besimokantį studentą būtų galima apibūdinti neminint jo pažymių vidurkio, žurnalistams teigė, kad galimi įvairūs kriterijai.

„Tie kriterijai gali būti įvairūs, bet KT yra pasakęs dar vieną dalyką - nustatant kriterijus negalima paneigti visuotinai priimtos žodžių „gerai besimokantis“ reikšmės. Tai jeigu jūs paklausite, kas yra gerai besimokantis, tai tikrai ne tas studentas, kuris mokosi šešiais balais“, - dėstė V.Sinkevičius.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas teigė, kad gerai besimokančiais turėtų būti laikomi visi studentai, be skolų sugebantys išlaikyti egzaminus, net jei juos išlaiko penketais.

„Lietuvos studentų sąjunga visą laiką turėjo savo siūlymą, jį turi ir mes jo laikysimės - tai yra, kad gerai besimokantis studentas yra tas, kuris atitinkamu tempu iš principo baigia studijas aukštojoje mokykloje. Ir jeigu studijos aukštojoje mokykloje nėra atitinkamos kokybės, tai turbūt nėra čia studento problema, tai yra bendrai aukštojo mokslo problema (...) Pagrindinis principas yra labai paprastas - jeigu studentas gauna diplomą, su juo viskas yra gerai. Blogas studentas neturėtų gauti diplomo“, - sakė P.Baltokas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas žadėjo, kad bus suburta darbo grupė, kuri naujas pataisas dėl gerai besimokančio studento sąvokos Seimui turėtų pateikti pavasario sesijoje.

„Aš manau, kad jeigu ta grupė priims kažkokius sprendimus iki kovo mėnesio, tai mes tuomet ir šito įstatymo turėtume pateikti Seimui pavasario sesijoje, ir taip pat dar reikia nepamiršti, kad yra mūsų komitete jau apsvarstytas Vyriausybės pateiktas Mokslo ir studijų įstatymo nauja redakcija“, - kalbėjo R.Paliukas.

„Apskritai valstybė finansuoti turėtų tuos, kurių reikia mūsų šaliai, ne tik gerai besimokančius“, - savo ruožtu sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas Daniūnas, pažymėjęs, jog visoms aukštosioms mokykloms būtų priimtina, jei gerai besimokantis studentas būtų apibrėžtas ne balais, o kitais kriterijais.

Studentų rotacija aukštosiose mokyklose sustojo po KT 2014 metų nutarimo, kuriuo Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas studentų rotacijos mechanizmas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Po KT nutarimo Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė kaip gerai besimokančio studento kriterijų nustatyti septynių balų ribą, tačiau pernai gruodžio pabaigoje Seimas, balsuodamas dėl gerai besimokančio studento apibrėžimo, pritarė liberalo Gintaro Steponavičiaus siūlymui, kad tokį statusą turėtų studentas, jei jo vidurkis įvertintas „gerai“ pagal aukštųjų mokyklų statutuose, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą.

Seime svarstomose kitose pataisose - Mokslo ir studijų įstatymo naujoje redakcijoje, apie kurią kalbėjo R.Paliukas - be kita ko, numatyta septynių balų riba kaip gerai besimokančio studento kriterijus, tačiau yra kur kas daugiau naujovių. Nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija numato, kad valstybė sudarytų sutartis su aukštosiomis mokyklomis, įvertinusi specialistų poreikį, taip pat universitetai galėtų siūlyti trejų metų trukmės bakalauro studijas, į doktorantų rengimą būtų kviečiamas įsitraukti verslas, būtų nustatomi minimalūs reikalavimai visiems stojantiesiems, o ne tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamą vietą.

2014 metais KT paskelbė, kad įstatyme nustatyta studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės. KT sukritikuotame Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis. Po KT nutarimo ši norma nebegalioja, o naujas rotacijos mechanizmas dar nepatvirtintas.