- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina šalies Vyriausybę bei viešą ir privatų sektorius kasmet įgyvendinti konkrečias priemones užtikrinant neįgaliųjų teises, taip pat paspartinti jų vakcinavimą nuo COVID-19, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
Anot jos, prezidentas susitikime su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininke Kristina Dūdonyte antradienį daugiausiai kalbėjo apie aplinkos ir informacijos pritaikymo būtinybę, švietimo, socialinių, sveikatos ir kitų paslaugų prieinamumo stoką, padėties darbo rinkoje klausimams.
„Šalies vadovas kviečia, kad kiekviena ministerija, kiekviena valstybės įstaiga, organizacija ar įmonė kasmet savo veikloje nusimatytų ir įgyvendintų priemones, skirtas jų paslaugų, pastatų, internetinių svetainių, jų produktų ar procesų prieinamumui. Mes turėtumėme tūkstančius gerų sprendimų, užtikrinant žmonių su negalia teises ir gerovę“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė patarėja.
Ji taip pat pabrėžė, kad turėtų būti siekiama paskiepyti neįgaliuosius kuo greičiau, tačiau ne visi neįgalieji patenka į prioritetines grupes, nors jie yra „padidintoje rizikoje patirti dideles komplikacijas ir blogiausią baigtį“.
„Todėl labai svarbu, kad žmonės su negalia būtų paskiepyti kuo greičiau. (...) To reikia labai dėl to, kad esant žmonių su negalia izoliacijai, tikrai, socialinė atskirtis didėja, žmonės su negalia turi būti paskiepyti ir dėl sveikatos klausimų, ir dėl socialinio aktyvumo, užimtumo, didesnio įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą“, – sakė G. Nausėdos patarėja.
Kontrolierė: didžiausios problemos – švietimas
Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pabrėžė, kad karantinas išryškino ir ilgalaikes problemas – aplinkos neprieinamumo, paslaugų trūkumo, švietimo ir integracijos į darbo rinką priemonių nepakankamumo.
Anot jos, neįgaliųjų priežiūra ir ugdymas nėra užtikrinamas institucijų atostogų metu, todėl našta tenka šeimoms. Kontrolierė ragino savivaldybes pasirūpinti ir neįgaliųjų informavimu, kaip šiems nuvykti į COVID-19 vakcinavimo centrus ir mobiliuosius testavimo punktus.
To reikia labai dėl to, kad esant žmonių su negalia izoliacijai, tikrai, socialinė atskirtis didėja.
Ji ragino atkreipti ypatingą dėmesį ir į neužtikrinamą švietimo prieinamumą pilnametystės sulaukusiems neįgaliesiems, nors tai įpareigoja daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.
„Žmonėms, kuriems sueina 21 metai, nėra iki šiol užtikrinamos galimybės mokytis, tęsti profesinį mokymąsi, nors konvencija numato ir įpareigoja užtikrinti žmonėms su negalia galimybę mokytis visą gyvenimą. Kalbame ir apie švietimo prieinamumą užtikrinant pakankamas švietimo pagalbos priemones“, – sakė ji.
Anot B. Sabatauskaitės, Lietuvoje taip pat nėra iki galo užtikrintos galimybės laikyti egzaminą po 10 klasės besimokantiems pagal individualizuotą mokymosi programą.
Kontrolierė priminė dar vieną problemą, kad iš 59 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba tik mažiau nei trečdalis.
„Būtina įtvirtinti pareigą darbdaviams pritaikyti sąlygas – ne tik patalpas asmenims su negalia, užtikrinti lanksčias aktyvaus įtraukimo į darbo rinką priemones. Tam būtina keisti tiek Užimtumo įstatymą, tiek kitus įstatymus“, – ragino ji.
Neįgaliųjų nedarbas išaugo dukart
I. Segalovičienė pabrėžė, kad per COVID-19 pandemiją neįgaliųjų, registruotų Užimtumo tarnyboje, skaičius išaugo beveik dukart, nors bendras neįgaliųjų nedarbo lygis nėra vertinamas. Ji dar kartą konstatavo, kad situaciją spręsti padėtų greitesnis neįgaliųjų vakcinavimas, aktyvesnė institucijų veikla padedant jiems įsidarbinti, sudarant tinkamas darbo sąlygas.
„Šiandien aktyvių darbo rinkos priemonių veiksmingumas ir taiklumas bei jų finansavimas nėra pakankamos, čia reikalingos Vyriausybės pastangos“, – aiškino ji.
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė tvirtino, kad vykdant institucijų pertvarkas, neįgalieji neretai tiesiog perkeliami į mažesnes įstaigas, taip didinant jų segregaciją, neužtikrinant jų pasirinkimo laisvės. Ji be kita ko sako, kad Lietuva taip pat nėra įgyvendinusi 2016-aisiais JT Neįgaliųjų teisių komiteto parengtų rekomendacijų šaliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-35
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas2
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius5
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...