G. Nausėda ragina aktyviau rūpintis neįgaliųjų teisėmis, spartinti skiepijimą

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina šalies Vyriausybę bei viešą ir privatų sektorius kasmet įgyvendinti konkrečias priemones užtikrinant neįgaliųjų teises, taip pat paspartinti jų vakcinavimą nuo COVID-19, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Anot jos, prezidentas susitikime su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininke Kristina Dūdonyte antradienį daugiausiai kalbėjo apie aplinkos ir informacijos pritaikymo būtinybę, švietimo, socialinių, sveikatos ir kitų paslaugų prieinamumo stoką, padėties darbo rinkoje klausimams.

„Šalies vadovas kviečia, kad kiekviena ministerija, kiekviena valstybės įstaiga, organizacija ar įmonė kasmet savo veikloje nusimatytų ir įgyvendintų priemones, skirtas jų paslaugų, pastatų, internetinių svetainių, jų produktų ar procesų prieinamumui. Mes turėtumėme tūkstančius gerų sprendimų, užtikrinant žmonių su negalia teises ir gerovę“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė patarėja.

Ji taip pat pabrėžė, kad turėtų būti siekiama paskiepyti neįgaliuosius kuo greičiau, tačiau ne visi neįgalieji patenka į prioritetines grupes, nors jie yra „padidintoje rizikoje patirti dideles komplikacijas ir blogiausią baigtį“.

„Todėl labai svarbu, kad žmonės su negalia būtų paskiepyti kuo greičiau. (...) To reikia labai dėl to, kad esant žmonių su negalia izoliacijai, tikrai, socialinė atskirtis didėja, žmonės su negalia turi būti paskiepyti ir dėl sveikatos klausimų, ir dėl socialinio aktyvumo, užimtumo, didesnio įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą“, – sakė G. Nausėdos patarėja.

Kontrolierė: didžiausios problemos – švietimas

Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pabrėžė, kad karantinas išryškino ir ilgalaikes problemas – aplinkos neprieinamumo, paslaugų trūkumo, švietimo ir integracijos į darbo rinką priemonių nepakankamumo.

Anot jos, neįgaliųjų priežiūra ir ugdymas nėra užtikrinamas institucijų atostogų metu, todėl našta tenka šeimoms. Kontrolierė ragino savivaldybes pasirūpinti ir neįgaliųjų informavimu, kaip šiems nuvykti į COVID-19 vakcinavimo centrus ir mobiliuosius testavimo punktus.

To reikia labai dėl to, kad esant žmonių su negalia izoliacijai, tikrai, socialinė atskirtis didėja.

Ji ragino atkreipti ypatingą dėmesį ir į neužtikrinamą švietimo prieinamumą pilnametystės sulaukusiems neįgaliesiems, nors tai įpareigoja daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.

„Žmonėms, kuriems sueina 21 metai, nėra iki šiol užtikrinamos galimybės mokytis, tęsti profesinį mokymąsi, nors konvencija numato ir įpareigoja užtikrinti žmonėms su negalia galimybę mokytis visą gyvenimą. Kalbame ir apie švietimo prieinamumą užtikrinant pakankamas švietimo pagalbos priemones“, – sakė ji.

Anot B. Sabatauskaitės, Lietuvoje taip pat nėra iki galo užtikrintos galimybės laikyti egzaminą po 10 klasės besimokantiems pagal individualizuotą mokymosi programą.

Kontrolierė priminė dar vieną problemą, kad iš 59 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba tik mažiau nei trečdalis.

„Būtina įtvirtinti pareigą darbdaviams pritaikyti sąlygas – ne tik patalpas asmenims su negalia, užtikrinti lanksčias aktyvaus įtraukimo į darbo rinką priemones. Tam būtina keisti tiek Užimtumo įstatymą, tiek kitus įstatymus“,  – ragino ji.

Neįgaliųjų nedarbas išaugo dukart

I. Segalovičienė pabrėžė, kad per COVID-19 pandemiją neįgaliųjų, registruotų Užimtumo tarnyboje, skaičius išaugo beveik dukart, nors bendras neįgaliųjų nedarbo lygis nėra vertinamas. Ji dar kartą konstatavo, kad situaciją spręsti padėtų greitesnis neįgaliųjų vakcinavimas, aktyvesnė institucijų veikla padedant jiems įsidarbinti, sudarant tinkamas darbo sąlygas.

„Šiandien aktyvių darbo rinkos priemonių veiksmingumas ir taiklumas bei jų finansavimas nėra pakankamos, čia reikalingos Vyriausybės pastangos“, – aiškino ji.

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė tvirtino, kad vykdant institucijų pertvarkas, neįgalieji neretai tiesiog perkeliami į mažesnes įstaigas, taip didinant jų segregaciją, neužtikrinant jų pasirinkimo laisvės. Ji be kita ko sako, kad Lietuva taip pat nėra įgyvendinusi 2016-aisiais JT Neįgaliųjų teisių komiteto parengtų rekomendacijų šaliai.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nėra kada

Nėra kada portretas
Reikia rūpintis lb bt teisėmis. Ir degradų teisėmis.

NAUSĖDA JUKDARYS Nr.1

NAUSĖDA JUKDARYS Nr.1 portretas
Tik juokas ima, kai valstybės galva, vietoje to, kad dirbtų SAVO DARBĄ, rūpinasi neįgaliųjų teisėmis...Dar galėtų pakritikuoti, kad Vilniuje dar kai kas naudojasi lauko tualetais...

>

> portretas
Aha, Konstitucija,uz ka atsakingas Prezidentas ?Uz skiepus,ne ,uz loVAdienius,ne,uz berniuka,ne ... uz uzsienio politika,TAIP.Negi nieko neatideliotino uzsienio politikoje nevyksta,VYKSTA ! Kur prezidentas ? ... "skiepija"-"skiepus skaiciuoja",kodel ?Tikrai,KODEL ???
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių