„Manytume, kad susitarimų reiktų laikytis“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė V. Augustinavičius.

BNS rašė, kad dalis mokytojų profsąjungų anksčiau pareiškė, jog kitų metų valstybės biudžeto projektu laužoma Vyriausybės sutartis su sektoriumi.

Pernai spalį atnaujintoje sutartyje numatyta, kad kasmet iki 2028-ųjų pedagogams atlyginimai bus didinami 5 proc. daugiau nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas. Tai yra ne mažiau kaip šalies vidutinio darbo užmokesčio procentinis augimas, padaugintas iš 1,05.

Finansų ministerijos duomenimis, prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 procento. Tad pagal susitarimą mokytojų algos nuo sausio turėtų didėti 7,65 procento, tačiau kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomas 5 proc. augimas.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad esantys susitarimai su profesinėmis sąjungomis savyje apima atsirėmimą į vidutinį darbo užmokestį ir ir tam tikrą padidinimą vidutinio darbo užmokesčio, kai mes kalbam apie mokytojų atlyginimus“, – sakė V. Augustinavičius.

„Tai koks tiksliai bus kitų metų vidutinis darbo užmokestis, na, matyt, kol kas dar niekas tiksliai nežino, yra tik tam tikros projekcijos“ – pridūrė jis.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas anksčiau BNS teigė, kad jo organizacija Vyriausybei siūlo laikytis kolektyvinės sutarties ir nuo sausio 1-osios 7,65 proc. padidinti pedagogų atlyginimus. Tai, LŠMPS pirmininko teigimu, iš biudžeto pareikalautų apie 169 mln. eurų.

Kitas profsąjungos keliamas variantas – nedidinti atlyginimų aštuonis 2026-ųjų mėnesius ir nuo rugsėjo 1 dienos juos padidinti 11,5 procento. Anot E. Milešino, tai valstybei kainuotų 85 mln. eurų.

Anot V. Augustinavičiaus, pastarasis pasiūlymas „turi racijos“.

„Tai manytina, kad tikrai biudžeto svarstymo metu dėl profesinių sąjungų pasiūlymų galima konstruktyviai diskutuoti ir ieškoti tų sprendimų, jeigu ir biudžete išlaikoma fiskalinė drausmė, ir galima atrasti palankesnį mokytojams sprendimą negu jis yra pasiūlytas“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Finansų ministerija žada ieškoti daugiau lėšų pedagogų algoms kitų metų biudžeto svarstymo Seime metu.

Kristupas Vaitiekūnas: iš kažko nuėmus mokytojams atlyginimus galima būtų didinti sparčiau

Švietimo bendruomenei teigiant, kad kitų metų biudžeto projekte numatytu finansavimu laužomi kolektyvinės sutarties įsipareigojimai dėl mokytojų algų didinimo, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad sparčiau didinti algas pavyktų tik „iš kažko nuėmus“.

„Žinote, bus turbūt kažkaip sprendžiama, ieškoma sutarimo. Visi turbūt supranta, kokia situacija yra, kad biudžetas tikrai įtemptas ir vis dėlto sugebame išlaikyti tiek algų augimą, tiek socialinių išmokų augimą. Tai išties, manau, kad kalbėsimės ir suprantame, kokia situacija“, – žurnalistams Seime antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

„Be abejo, iš kažko kito nuėmus galima uždėti mokytojams“, – pridūrė jis.

Paklaustas, kokioms sritims galėtų būti mažinamas finansavimas, ministras neatsakė.

Premjerė: išpildysime įsipareigojimus pagal kolektyvinę sutartį

Premjerė Inga Ruginienė žada, kad atlyginimai kils kaip numatyta sutartyje.

Seime antradienį komentuodama žurnalistams, Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad pokyčių dėl mokytojų algų bus, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokių.

„Pokyčių tikrai bus ir kolektyvinius įsipareigojimus mes privalome išpildyti. (...) Taip, kaip yra sutarta kolektyvinėje sutartyje, tokius įsipareigojimus mes ir išpildysime“, – sakė I. Ruginienė.

„Mes matome tokį daugiau palaipsninį didėjimą, kad ir nuo sausio, ir nuo metų vidurio, bet tikrai ministrė susitiks su švietimo bendruomene ir aptars šitą klausimą“, – pažymėjo premjerė.

Pirmadienį ji teigė, kad 2026–2028 metų biudžete pinigų mokytojų algų didinimui trūksta ir bus ieškoma galimybių išpildyti jiems duotus pažadus.