Baigta kaulų fragmentų, aptiktų tiesiant "Rail Baltica" europinę vėžę, ekspertizė. Patvirtinta, kad jie tikrai yra žmonių. Neatmetama prielaida, kad palaikų amžius gali siekti 600 metų, tačiau vieno ekspertų ir archeologų atsakymo dar nėra.

Intriguojanti išvada

"Kauno diena" rašė, kad vykdant "Rail Baltica" europinės vėžės statybos darbus buvo aptikti nenustatyto amžiaus ir lyties žmonių palaikų fragmentai. Jie rasti dar sausio 22-ąją, atliekant žemės kasimo darbus Kauno rajone, Rinkūnų kaimo geležinkelio tarpstotės Mauručiai–Garliava 46-ajame km. Apie radinius buvo pranešta policijai, iškviesti Kultūros paveldo departamento atstovai.

Greičiausiai ekskavatoriaus kaušu buvo kliudyta palaidojimų vieta. Iš viso buvo rasti penkių kaukolių fragmentai ir 18 kitokių kaulų. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius gavo ekspertizės išvadas, patvirtinančias, kad rasti kaulai yra žmonių. "Kaulai žemėje pragulėję ne mažiau kaip 50 metų, tikėtina, ne mažiau kaip 600 metų", –  rašoma eksperto išvadoje.

"Tokią išvadą daro prof. Rimantas Jankauskas. Ir mes sukome galvą, ką jis turi omenyje, tačiau tolesnis dėstymas pagrindžia tuos 600 metų", – pastebėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus specialistė Asta Naureckaitė.

Rasta vario likučių

Išvadoje teigiama, kad sužalojimai yra pomirtiniai, atsiradę dėl dirvos poveikio ir kasimo metu. Įdomiausias profesoriaus pastebėjimas – aptiktas žalios spalvos apnašas ant kaukolių fragmentų, einantis plačiu žiedu per kaktikaulį ir pakaušį. Daroma išvada, kad tai gali būti vario lydinio likučiai, būdingi ikikrikščioniškai laidosenai. Būtent šis profesoriaus įrašas paliudija, kad kaulų fragmentai gali būti likę nuo prieš 600 metų palaidotų kūnų.

Vien šios profesoriaus išvados neužtenka. Ištirti kol kas tik kaulai, kurie yra ne mažiau šešių žmonių. Pavyzdžiui, jau aišku, kad kai kurie kaulų fragmentai priklauso 5 metų vaikui, kiti – 2–4 metų vaiko. Dar kiti kaulai – 40-mečio vyro, 35 metų moters. Kitų kaulų savininkų amžius nenustatytas.

Pasak A.Naureckaitės, reikalingi archeologiniai tyrimai, kuriuos atliekant pagal juodžemį galima atsekti kitus duomenis.

KPD Kauno skyrius kreipėsi į departamento vadovybę, kad vieta, kur rasti kaulų fragmentai, būtų įtraukta į vertybių registrą. Dėl to bus sprendžiama tik atlikus archeologinius tyrimus.

Rengiasi kasinėjimams

Archeologinių tyrimų prievolė krenta ant europinės vėžės "Rail Baltica" tiesimo darbus vykdančios bendrovės pečių. Šiuo atveju tyrimus turės užsakyti ne "Lietuvos geležinkeliai", o subrangovas – "Panevėžio keliai".

"Mes jau suradome archeologę, kuri rengia darbų projektą", – sakė "Panevėžio kelių" projektų vadovas Artūras Gikas. Nenumatyti archeologiniai tyrinėjimai gali kainuoti nuo 10 iki 500 tūkst. litų. "Negali iš anksto numatyti, ką atkasi vykdydamas darbus", –  situaciją vertino projektų vadovas.

Bendrovės "Panevėžio keliai" vyresnysis darbų vadovas Simonas Šegžda, kurio darbuotojai aptiko kaulus, pasakojo, kad "Rail Baltica" trasoje buvo platinama senoji geležinkelio sankasa, kad būtų galima įrengti europinę vėžę.

Žmonių palaikų dalys buvo pastebėtos išpylus nukastą viršutinį dirvožemio sluoksnį. Teritorija šiuo metu aptverta, joje darbai nevykdomi. Kol kas darbai sustabdyti tik nedidelėje teritorijoje, todėl bendrai projekto eigai grėsmės nekelia. Tikimasi, kad archeologiniai tyrimai bus atlikti operatyviai ir "Rail Baltica" statyba nevėluos.

Atkasė kaukolę

Visai nusiraminti dar anksti. Darbų vadovas neatmeta galimybės, kad toje teritorijoje gali būti ir daugiau panašių radinių, nes šlaite geležinkelio vėžės statytojai įžvelgia kažką panašaus į kapavietės kontūrus.

Kaulų fragmentų tiesiant europinę "Rail Baltica" vežę rasta ir anksčiau. Pasak S.Šegždos, netikėti radiniai atliekant tokio pobūdžio darbus yra kasdienybė. Vykdant žemės darbus neretai aptinkama kaulų, bet jie nebūtinai būna žmonių.

Vadovas prisiminė, kad pirmasis šiurpus radinys, statant "Rail Baltica", Mauručiai–Jiesia ruože, aptiktas dar rudenį, kai nukasant viršutinį dirvožemio sluoksnį išniro žmogaus kaukolė. Tąkart, iškvietus policiją, buvo rasti beveik visi žmogaus griaučiai. Jie taip pat buvo atiduoti teismo ekspertizei.

Lauks tyrinėjimų pabaigos

Galutinį sprendimą dėl tolesnių veiksmų archeologinių radinių vietoje priims KPD specialistai. Jau neabejojama, kad teks atlikti išsamius archeologinius tyrinėjimus, kadangi subliūško pirmoji rastų kaulų fragmentų buvimo šioje vietoje versija.

Už 800 m nuo rastos palaidojimo vietos yra Antrojo pasaulinio karo laikų masinė kapavietė. Buvo manyta, kad rasti žmonių palaikų fragmentai gali būti susiję su šia kapaviete, tačiau ekspertizės išvados keičia palaikų atsiradimo laikotarpį.

"Tai gali būti nežinomas kapinynas ar archeologinis objektas, apie kurį anksčiau niekas nežinojo", – spėliojo KPD Kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Kraujalis. Vedėjas neatmetė galimybės, kad, atlikus tyrinėjimus, po kurių paaiškės, ar yra likusi kokia nors archeologinė dalis, objektas gali būti įtrauktas į saugomų vertybių registrą. Archeologiniams tyrinėjimams dabar nėra palankus metų laikas.

Dar viena versija
Apolonija Jankūnienė,
kaunietė

Perskaičiusi apie iškastus kaulų fragmentus ties Garliava, tiesiant "Rail Balticą",  prisiminiau pusseserės pasakotą, jos pačios išgyventą istoriją. Mano pusseserė Marytė Markevičienė prieš keletą metų mirė taip ir nesulaukusi žinių apie savo vyrą, dingusį prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jau pasibaigus karui, ją pasiekė žinios, kad nuo fronto linijos bėgdami vokiečiai netoli Garliavos sušaudė kelis vyrus. Pusseserė buvo jauna, o jos vyras dirbo "Vilko" kailių fabrike. Fabrikui tada vadovavo vokiečiai. Išsigandę artėjančio fronto, jie su šeimomis nusprendė pasitraukti iš Lietuvos. Pusseserės vyras fabrike dirbo vairuotoju. Vokiečiai anuomet jam ir kitiems jauniems vairuotojams ėmė siūlyti nuvežti juos su šeimomis atgal į Vokietiją. Jauni vyrai nesutiko, nes beveik visi turėjo šeimas, mažus vaikus. Tada vokiečiai siūlė tiems jauniems fabriko vairuotojams važiuoti ir su šeimomis. Jie vis tiek nesutiko. Šiaip taip bėgliai lietuvius įkalbėjo nuvairuoti mašinas su jų daiktais ir šeimomis bent iki Garliavos. Esą ten lauks jau kiti vairuotojai, greičiausiai vokiečiai, perims mašinas ir nuveš išvykstančius "Vilko" fabriko vadovus iki gimtosios Vokietijos. Pusseserės vyras tik trumpam atsisveikino, nuramino, kad tuoj grįš, nes veža vokiečius tik iki Garliavos. Tačiau taip niekada daugiau jie ir nebepasimatė. Netrukus prasidėjo karas. Pusseserė su mažais vaikais nesiėmė iš karto ieškoti dingusio vyro, o po karo pasklido kalbos, kad vokiečiai netoli Garliavos sušaudė juos vežusius vyrus. Tų jaunų vyrų galėjo būti šeši ar septyni. Pusseserė vis tiek tikėjo, kad jos sutuoktinis gyvas. Ji visą gyvenimą laukė žinių iš Amerikos arba Vokietijos. Ji net kalbėjo, kad nepyktų, jei vyras jau turėtų ir kitą moterį, tačiau labai norėjo vaikams pasakyti, kad tėvas gyvas. Jos svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Ji mirė, o aš, perskaičiusi apie rastus kaulus, suklusau. Pagalvojau, kad gal rasti jos nužudyto vyro palaikai.