1994 metų sausio 4-ąją, tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas išsiuntė laišką NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui, prašydamas priimti Lietuvą į Aljansą. Nors praėjo dvidešimtmetis, kairieji ir dešinieji iki galo nesutaria dėl to, kaip tuomet klostėsi įvykiai.

Lietuva pilnateise NATO nare tapo tik po dešimtmečio – 2004 metų kovo 29 dieną.

„Viltys po laiško išsiuntimo buvo paprastos – reikia pradėti procesą, mes niekaip negalime įstoti, kol mes patys nepasakėme, kad to norime. Ir tą būtinai reikėjo padaryti. Kai tai padarėme, prasidėjo vizitai, prasidėjo darbas. Bet kol nepadavei paraiškos, kad nori, niekam neįdomu“, – 15min.lt sakė buvęs parlamentaras, konservatorius Saulius Pečeliūnas, anuomet dalyvavęs darbo grupėje, rengusioje nacionalinio saugumo koncepciją.

Jis atkreipė dėmesį, kad tai buvo labai neramūs laikai: visai neseniai, 1993 rudenį, iš Lietuvos išvesta okupantų kariuomenė, teko derėtis su į mišką pasitraukusiais Kauno savanoriais.

„Buvo bandoma mus priešinti, parodyti, kad mes nepajėgūs. Kai susitvarkėme su tais dalykais, nusprendėme, kad laikas“, – sakė jis.

S. Pečeliūnas teigė, kad tuomet opozicinės partijos (valdžioje buvo socialdemokratai – aut.) nutarė, kad pasauliui jau atrodome kaip demokratinė valstybė, kurioje civilinė valdžia puikiai tvarkosi, todėl galime prašytis į NATO.