Profsąjungos: apmokestinus testus, kiltų rizika, kad dalis pedagogų išeitų iš darbo

Profsąjungų vadovai atkreipia dėmesį, kad Seimui priėmus šį sprendimą gali kirti riziką, jog dalis pedagogų pasitrauktų iš savo darbo vietų, o tokia situacija, pasak jų, tik dar labiau paaštrintų mokytojų trūkumo problemą.

„Pozicija vis dėlto nesikeičia. Mūsų manymu, turėtų būti palikta dabartinė galiojanti įstatymo redakcija, tai yra, pagal visas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir pagal logiką visą. Aš suprantu, kad Vyriausybė atsisako finansuoti, bet tai turėtų būti perkelta pagal visus teisės aktus ne darbuotojui, o darbdaviui. Ir tai yra numatyta įstatymuose“, – Eltai teigė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas.

„Aišku, jeigu įstatymus pakeis, ta pozicija pasikeis, bet gali prasidėti tam tikri precedentai, kai ateityje visi sveikatos patikrinimai bus perkelti ant darbuotojų pečių. Manau, kad tai yra pažeistos tarptautinės teisės ir tikiuosi, kad antras balsavimas Seime, kada jis bebūtų, neturės palaikymo ir išliks dabartinė garantija“, – pridūrė jis.

Profsąjungos vadovas pripažįsta, kad dalis pedagogų nesivakcinuoja ne dėl sveikatos problemų, o dėl savo tam tikrų įsitikinimų. E. Milešino manymu, Seimui apsisprendus, kad už privalomus profilaktinius testus mokėtų patys darbuotojai, kiltų rizika, jog dalis jų išeis iš darbo.

„Manau, po tokio Seimo priimto sprendimo, jei jis bus priimtas, tikriausiai dalis paliks savo darbo vietas. Kokie tai skaičiai, tikrai sunku pasakyti“, – sakė E. Milešinas.

„Tikrai gali atsitikti taip, kad vidury mokslo metų nebeliks kam mokyti vaikų, tai tada klausimas, kaip bus užtikrintos ir mokinių teisės į ugdymą. Bet Seimas priiminės sprendimus ir aš tikiu, kad sveikas protas nugalės“, – taip pat pabrėžė jis.

Tikrai gali atsitikti taip, kad vidury mokslo metų nebeliks kam mokyti vaikų, tai tada klausimas, kaip bus užtikrintos ir mokinių teisės į ugdymą.

E. Milešinas taip pat atkreipia dėmesį, kad pedagogų COVID-19 imunizacijos lygis yra aukštas. Todėl, pasak jo, valdančiųjų pastangos mokamais testais daryti spaudimą vakcinuotis ir šiai darbuotojų grupei – keistos.

„Suprantu, jeigu būtų padėtis, kad masiškai atsisakinėtų vakcinuotis, kad jau neturėtų švietimo sektoriaus žmonės imuniteto, tai kažkaip spręsti problemas (reikėtų – ELTA). Bet kada beveik didžioji, jeigu Seimo šnekta kalbant, konstitucinė dauguma yra vakcinuota, turi imunitetą, dabar daryti spaudimą tik tam tikrų profesijų žmonėms, kaip medikai, kaip švietimo darbuotojai, kaip socialiniai darbuotojai yra keista“, – teigė jis.

E. Milešinui antrina ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Profsąjungos vadovas taip pat mano, kad toks Seimo sprendimas galėtų paskatinti dalies pedagogų pasitraukimą iš darbo.

„Tie mokytojai, kurie nepasiskiepijo ir nebeketina to daryti, jeigu bus įvestas priverstinai savo lėšomis testavimas, tai tikimybė yra nemaža turbūt, kad jie apskritai pasitrauks iš sistemos ir padidins tą mokytojų trūkumą, kuris ir taip dabar yra jaučiamas“, – Eltai teigė A. Navickas.

„Visgi manau, kad tie, kurie norėjo ir nori (pasiskiepyti – ELTA), tai tą daro ir savo noru didžioji dauguma. O tas nedidelis procentas nepasiskiepijusių galbūt yra jau net ir apsisprendęs nesiskiepyti“, – pridūrė jis.

A. Navickas taip pat mano, kad mokytojai nėra ta visuomenės grupė, į kurią turėtų būti nukreiptas Vyriausybės dėmesys.

Jeigu 9 iš 10 mokytojų yra pasiskiepiję, man labai keistai atrodo dar bandymas versti tą grupę. Kaip tik Vyriausybė galėtų rodyti kaip pavyzdį ar pasididžiuoti.

„Jeigu 9 iš 10 mokytojų yra pasiskiepiję, man labai keistai atrodo dar bandymas versti tą grupę. Kaip tik Vyriausybė galėtų rodyti kaip pavyzdį ar pasididžiuoti“, – sakė A. Navickas.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės teikiamas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad dėl COVID-19 profilaktiškai testuotis privalantys darbuotojai tai darytų savo lėšomis.

Parengtomis įstatymo pataisomis siūloma, kad darbuotojų, kuriems yra numatytas privalomas profilaktinis testavimas, sveikatos patikrinimai dėl COVID-19 ligos būtų finansuojami nebe iš valstybės biudžeto, o darbuotojo arba, jei darbdavys taip nusprendžia, – darbdavio lėšomis.

Vis dėlto parengtame projekte numatomos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau bus finansuojami valstybės. Projekte numatoma, kad testai bus finansuojami iš valstybės biudžeto, kai bus neužtikrintas vakcinų prieinamumas, taip pat tais atvejais, kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad Seimui pritarus šis pakeitimas įsigaliotų nuo gruodžio 1 d.