J. Rėksnys pastaruoju metu kritikavo prokuratūros vadovybę, kalbėjo apie politikų įtaką prokuratūrai.

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovo J. Rėksnio elgesį įvertinusi Prokurorų etikos komisija gegužės pabaigoje konstatavo, kad jis pažeidė etikos kodeksą ir pasiūlė skirti papeikimą. Tačiau generalinis prokuroras E. Pašilis nori skirti griežtesnę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

„Prokurorų profesinė sąjunga 2019 metų rugpjūčio 13 dieną informavo, jog nesutinka, kad J. Rėksniui būtų skirta tarnybinė nuobauda“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

„Nesutikimas grindžiamas tuo, kad duodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą, būtų paneigtas darbuotojų (sąvoką naudojant plačiąja prasme) jungimosi į profesines sąjungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sąjungas apginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises“, – teigė ji.

Atstovė pranešė, kad generalinis prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti profsąjungos pareikštą nesutikimą.

Prieš kelis mėnesius duotame interviu „Lietuvos rytui“ J. Rėksnys kalbėjo apie politikų daromą įtaką ikiteisminiams tyrimams. Anot jo, vadinamojoje CŽV kalėjimo byloje „prezidentė žaidė prieš Lietuvą per ankstesnį prokuratūros vadovą“, o koncerno „MG Baltic“ korupcijos byloje „kažkodėl teisiami tik vienos partijos atstovai, o kiti - neliečiami“.

Jis taip pat tvirtino, kad būdavo atvejų, kai „buvo paduodamas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo“.

Generalinė prokuratūra teigia, kad J. Rėksnio nuomonei pritrūko faktinio pagrindo, todėl ji buvo pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas.

R. Stundienė pabrėžė, kad prokuroro padaryti pažeidimai nėra susiję su jo veikla ar naryste profesinėje sąjungoje.

Dėl J. Rėksnio pažeminimo pareigose generalinis prokuroras taip pat kreipėsi į Darbo inspekciją, bet atsakymo dar negavo.