„Didžiausia jėga yra NATO priešakinių pajėgų batalionas, vadovaujamas Vokietijos. Liepos–rugpjūčio mėnesiais kaip tik vyks rotacija. Esame dėkingi dėl Vokietijos išreikšto solidarumo, kitų šalių, kurios nuolat būna čia: Olandija, Norvegija, Belgija, dažnai Liuksemburgas, Islandija, Čekija kelis kartus iš eilės yra, rotaciją dabar baigia Kroatija. Pirmadienį atvyksta Prancūzijos kariai – 200 karių kontingentas. Tai irgi yra didelis pajėgumas, tai labai svarbu“, – trečiadienį po susitikimo su šalies vadovu ir kariuomenės vadu Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Karoblis.

Jo teigimu, JAV kariai toliau dirbs Lietuvoje, tačiau, kaip pažymėjo R. Karoblis, sąjungininkų pritraukimui būtina užtikrinti geras tarnavimo Lietuvoje sąlygas ir toliau.

„Tikiuosi, kad bus išmoktos gerosios pamokos iš JAV bataliono buvimo čia. JAV yra čia ir ji vienokia ar kitokia forma bus, dirbsime toliau. Aišku, kad būtų galima pritraukti NATO sąjungininkus ir kartu užtikrinti karinį rengimą tiek sąjungininkams, tiek mūsų kariuomenei, reikalingos tolesnės investicijos į infrastruktūrą – tam, kad rengimas būtų užtikrinamas ir būtų adekvačios buvimo sąlygos“, – teigė R. Karoblis.

Pirmadienį atvyksta Prancūzijos kariai – 200 karių kontingentas. Tai irgi yra didelis pajėgumas, tai labai svarbu.

Ministras patikino, kad su JAV sąjungininkais nuolat kalbamasi.

„Mes nuolat tiek kariniu, tiek politiniu lygiu kalbamės su JAV. Vienas iš esminių punktų – ar mes sugebame tinkamai priimti sąjungininkų karius ir sudarome tinkamas sąlygas rengtis. Panašu, kad šio bataliono pamokų rezultatai turėtų būti geri. Jeigu mes tą demonstruojame ir demonstruosime toliau, tai galime tikėtis tolesnio JAV buvimo tais pačiais arba kitokiais pajėgumais. Aišku, turime toliau investuoti į infrastruktūrą“, – pridūrė krašto apsaugos ministras.

Atnaujintas gynybos planas leidžia baigti planavimo darbus

R. Karoblis ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad atnaujintas NATO Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos planas leidžia baigti vykdomus karinio planavimo darbus.

Tai jie kalbėjo po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Dabar kariškiai, kariniai planuotojai galės dirbti toliau, atlikti savo darbą pagrindu to, kas jau yra pasiekta“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė ministras R. Karoblis.

„Kariuomenę ir karius tikrai džiugina padėtas taškas šitame plane, turi jis reikšmę, kad mes galime pilnoje apimtyje (...) baigti planavimo procedūras, nes turbūt reikia akcentuoti tai, kad karinio planavimo procedūros niekada nebuvo nutrūkusios“, – kalbėjo V. Rupšys.

„Kai tik buvo priimtas politinis sprendimas Londone, tas planavimas visą laiką vyko, nuosekliai vyko – tiek NATO plotmėje, tiek nacionalinėje plotmėje. Derinimas, sinchronizavimas visų procedūrų buvo kasdienis“, – pridūrė jis.

NATO šią savaitę baigė būtinas gynybos plano tvirtinimo procedūras, radus kompromisą su Turkija, kuri iki šiol daugelį mėnesių vienintelė blokavo sprendimą, siekdama didesnės NATO paramos savo gynybos interesams. Daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

„Nuo 2010 metų regione saugumo situacija keitėsi, todėl, besikeičiant saugumo situacijai, bet kuris planas, ar ta būtų nacionalinis, ar kolektyvinės gynybos, jis turi būti pakeistas ir adaptuotas pagal pajėgas, pagal grėsmes. Besikeičiant sąlygoms, jis bus toliau tobulinamas ir adaptuojamas prie besikeičiančių sąlygų“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį Londone vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad valstybių lyderiai pritarė atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planui.

Tačiau iki jų įsigaliojimo turėjo būti baigtos formalios procedūros, ir turkai jas stabdė, keldami savo reikalavimus.

Lietuvos valdžios atstovai nekomentuoja, koks buvo pasiekto kompromiso turinys, tačiau sprendimui priimti didelę reikšmę greičiausiai turėjo JAV ir Turkijos derybos.

Jungtinių Valstijų atsargos generolas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) sako, kad šis sprendimas labai svarbus siekiant efektyvaus atgrasymo, tęsiantis įtampai santykiuose su Rusija.

„Tai yra labai svarbu ir rodo, kad Turkija supranta oficialių planų poreikį tinkamam išteklių skyrimui ir mokymams, kurie yra svarbūs efektyviam atgrasymui“, – BNS sakė B. Hodgesas, šiuo metu dirbantis Europos politikos analizės centre CEPA.

„Dabar mums reikia padaryti tą patį Juodosios jūros regione, kuris irgi yra svarbus, juk ten 2008 metais Sakartvele ir 2014 metais Ukrainoje prasidėjo Rusijos agresija“, – teigė atsargos generolas.

B. Hodgesas sakė manantis, kad gynybos plano blokavimas buvo netinkamas žingsnis, tačiau kartu pabrėžė, kad Turkija turi svarbių saugumo klausimų, kurie turi būti išgirsti.

„NATO priklausančios šalys turi prerogatyvą pasinaudoti procedūromis, kad užblokuotų kai kuriuos sprendimus. Manau, tai yra netinkama ir nenaudinga, bet tai yra bet kokios koalicijos ar aljanso dalis“, – teigė atsargos karininkas.

„Esmė ta, kad Turkija turi svarbių saugumo klausimų, kurie nusipelno būti išgirsti. Manau, kad JAV turėtų padaryti daugiau, kad būtų išspręstos pasitikėjimo problemos tarp Turkijos ir JAV, vykdant bendrą turkų ir amerikiečių santykių pertvarkymą“, – sakė jis.

„Turkija yra svarbi NATO narė. Ir aljansas yra daug geresnis su Turkija nei be jos. Ir ne vien Turkija blokuoja sprendimus dėl vidaus politikos priežasčių“, – kalbėjo B. Hodgesas.