„Jei kalbėtumėme apie dabartinę situaciją prie sienos, tai ji pakankamai rami, praėjusią savaitę buvo fiksuojami vienetiniai sienos pažeidimo atvejai, taip pat nebuvo fiksuojama tokios papildomos veiklos Baltarusijos pasienio tarnybos atstovų arba Rusijos federacijos, aktyvumas yra tikrai žemas šiuo metu“, – žurnalistams Lavoriškių pasienio užkardos ruože penktadienį sakė R. Liubajevas.
Anot jo, šiuo metu didesnis neteisėtos migracijos aktyvumas stebimas Baltarusijos pasienyje su Lenkija ir Latvija.
„Aišku, režimas, naudodamasis savo galimybėmis, gali sukelti tam tikrą įtampą prie vienos ar prie kitos sienos, – sakė R. Liubajevas. – Gali būti karinės jėgos demonstravimas, kažkokios karinės technikos pasirodymas prie sienos. Tačiau pasikartosiu – mes nefiksuojame tokių atvejų“.
VSAT vadas pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnai pasirengimą NATO viršūnių susitikimui vykdė jau pusmetį, buvo ruošiamasi galimoms provokacijoms, organizuojamos pratybos.
„Gali būti tyčinių arba netyčinių, arba imituojamų valstybės sienos pažeidimų, kad patikrintų, kaip reaguoja Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, ar veikia sienos stebėjimo sistemos. Gali būti ir nukreipti migrantai – tai vėlgi vienas iš tokių variantų, siekiant sukelti, tarkime, įtampą, gali būti, kad būtų formuojamos neteisėtų migrantų grupės ir tie migrantai stumiami į mūsų teritoriją“, – tvirtino jis.
VSAT vadovas pabrėžė, kad pastarąją savaitę fiksuoti vos keli bandymai neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos, tačiau įspėjo, jog situacija „yra labai dinamiška ir šiandien tik gali atrodyti labai stabili“.
Reaguodama į išaugusią neteisėtą migraciją, Lietuva jau kurį laiką yra sustiprinusi budėjimą prie ES išorinės sienos su Rusija ir Baltarusija, o dėl NATO viršūnių susitikimo nuo penktadienio šešioms paroms atnaujino ir ES vidaus sienų su Latvija bei Lenkija kontrolę.
Dėl to patikrinimai pasienio kontrolės punktuose Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose, Klaipėdos jūrų uoste bei ties siena su Lenkija ir Latvija vyks nuo penktadienio 8 val. iki liepos 13 dienos 8 valandos.
Vykstant per vidaus sienas privaloma turėti galiojantį kelionės dokumentą, trečiųjų šalių piliečiams – pasus ir vizas, jeigu tos šalies piliečiams taikomas vizų režimas, ar kitus į Šengeno valstybes leidžiančius atvykti dokumentus, tokius kaip leidimai laikinai ar nuolat gyventi.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbė, kad atsižvelgiant į situaciją ir galimas grėsmes patikrinimai vyks rizikos analize paremta pasirinktine tvarka bet kuriuo paros metu.
Į Lenkiją ir Latviją bus galima vykti pagrindiniais keliais, o prie sienų bus sukurti laikini kontrolės punktai. Patikrinimams bus naudojama laikinai įrengta infrastruktūra, eismui reguliuoti statomi laikini kelio ženklai ir atitvarai.
Patikrinimams prie vidaus sienos vykdyti į pagalbą bus pasitelkiami muitinės pareigūnai, taip pat Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai, o išorės sienos kontrolei papildomai bus pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, šauliai, taip pat Estijos, Moldovos pasieniečiai ir papildomos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pajėgos.
Pasak R. Liubajevo, atnaujinus vidinės sienos kontrolę, jos atkarpos tarp kontrolės punktų bus saugomos pasitelkiant kriminalinę žvalgybą ir „kompensacinėmis priemonėmis“, o pagrindinis dėmesys bus skiriamas atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams.
„Jei bus nustatyti asmenys, kurie kelia ar gali kelti grėsmę nacionaliniams saugumui ar viešajai tvarkai, tokiu atveju tie asmenys nebus įleisti į Lietuvos teritoriją (...). Pagal rizikos profilius, pareigūnai stabdys ir tikrins tiktai tas transporto priemones, kurios kelia tam tikrą įtarimą dėl jose esančių asmenų ar jei jose vyksta trečiųjų šalių piliečiai“, – kalbėjo jis.
VSAT vada teigė, kad į Lietuvą grįžtantys žmonės gali net nepastebėti, jog vidaus sienų kontrolė atnaujinta, ir jokių papildomų veiksmų imtis jiems nereikia.
„Man atrodo, visi mes, kadangi daug keliaujam, turim su savimi asmens tapatybės kortelę arba dokumentą, daugiau jokių papildomų dokumentų tikrai nereikia. Greičiausiai Lietuvos piliečiai, kurie grįžta iš atostogų ar vyksta per sieną, gali ir nepastebėti, matys, kad yra pareigūnai, bet gali būti, kad jie nebus sustabdyti“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Anot jo, yra patvirtinti rizikos profiliai ir pareigūnai automobilius stabdys nes „tik tas transporto priemones, kurios kelia tam tikrą įtarimą dėl jose esančių asmenų arba vyksta trečiųjų šalių piliečiai“.
R. Liubajevas tvirtino, kad sulaukus sąjungininkų pastiprinimo, VSAT pareigūnų darbas per NATO viršūnių susitikimą iš esmės nesikeis, tačiau jis mato tokio bendradarbiavimo naudą ir rengiantis būsimoms pratyboms su Lietuvos kariuomene, nes VSAT karinės krizės metu taptų karinių pajėgų dalimi.
Pasak VSAT vado, su papildomomis pajėgomis sieną saugos trigubai daugiau pareigūnų.
„Nelabai norėčiau konkrečiai kalbėti apie pajėgas, tik galiu pasakyti, kad šiuo metu su mūsų visais partneriais turėsime trigubai daugiau pareigūnų nei įprastu metu“, – klausiamas, kiek papildomai pareigūnų budės prie sienos, atsakė R. Liubajevas.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Tai pirmas kartas, kuomet Lietuvoje organizuojamas šis renginys.
