Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus siūlo leisti filmuoti ir įrašinėti teismų nuosprendžių paskelbimą. Pasak jo, dabartinis griežtas draudimas fiksuoti nuosprendžio paskelbimą nebeatitinka Europos praktikos.

Šią idėją metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį paskelbęs R.Norkus tuo pačiu pabrėžė, jog tokią iniciatyvą visų pirma turi aptarti pati teisėjų bendruomenė, taip pat nekalbama apie leidimą įrašinėti patį procesą, kad šis netaptų šou.

„Šią savaitę teisėjų bendruomenei iškėliau iniciatyvą švelninti šiuo metu esantį labai griežtą draudimą, kad žiniasklaida negali daryti teismo paskelbimo vaizdo ir garso įrašų. Nesiekiame eiti labai toli ir leisti, pavyzdžiui, tiesiogines transliacijas ar filmuoti viso proceso, nes teismo proceso negalime paversti šou, tačiau griežtas draudimas filmuoti teismo sprendimo paskelbimą turbūt nebeatitinka vyraujančių tendencijų Europoje“, - sakė R.Norkus.

„Manome, kad be žalos teisingumui, teismui leidus, būtų galima praverti duris tokiam sprendimo paskelbimo filmavimui ir garso įrašui, bet šią iniciatyvą turime išdiskutuoti teisėjų bendruomenėje“, - pridūrė LAT vadovas.

Pristatydamas praėjusių metų veiklos rezultatus LAT vadovas pažymėjo, kad 2015-ieji pagal išnagrinėtų bylų skaičių buvo rekordiniai: pernai išnagrinėtos 694 civilinės bylos, kai užpraėjusiais metais jų skaičius buvo apie 550; baudžiamųjų  bylų pernai buvo išnagrinėta 594, užpernai šis skaičius buvo apie 500.

„Aukščiausiasis Teismas praėjusiais metais išnagrinėjo rekordinį civilinių bylų skaičių ir labai didelį baudžiamųjų bylų skaičių, gerokai didesnį nei prieš tai buvusiais laikotarpiais. Bendrosios bylų tendencijos yra tokios, kad išaugo civilinių bylų skaičius, daugiau kaip 3 procentais. Reikšmingai, daugiau kaip 12 proc. išaugo administracinių teisės pažeidimų bylų, šiek tiek sumažėjo baudžiamųjų bylų skaičius, bet mes negalime pasakyti, ar tai pozityvi tendencija, ar latentiškumo pavyzdys“,- sakė R.Norkus.

Pasak jo, didesnį išnagrinėtų bylų skaičių lėmė tai, kad LAT „surėmusi jėgas“ dirbo pilnai suformuotu teisėju korpusu, bet kartu visiems teismams bendrą civilinių bylų skaičiaus didėjimo tendenciją jis įvardijo keliančia nerimą.

„Tendencijos verčia sunerimti, todėl valdžia turi ieškoti priemonių - arba skatinti ekonomiškesnius, alternatyvius ginčų sprendimo būdus, be to, reikia galvoti ir apie konfliktų priežasčių šalinimą“, - sakė R.Norkus.

Kalbėdamas apie žemesniųjų instancijų teismų darbą R.Norkus sakė, kad jų darbo kokybė gerėja: „LAT apie pusėje savo nagrinėtų civilinių bylų procesinius sprendimus palieka be pakeitimų, baudžiamosiose bylose nuosprendžių stabilumo procentas dar didesnis, apie 65 proc. sprendimų yra nepakeistų“.

Kaip dar vieną pokytį R.Norkus įvardino siekį, kad teismai savo sprendimus dėstytų trumpiau, aiškiau, suprantamiau, vengtų perteklinės informacijos. „Ta linkme orientuojame teismus ir rengiame bendrus visai teismų sistemai kokybės standartus“, - sakė LAT vadovas.

Aukščiausiasis Teismas yra kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Teismas turi Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrius, juose dirba 35 teisėjai.