„Policija imsis priemonių, kad šis perimetras būtų pažymimas techninėmis priemonėmis – mes tai planuojame, mes tam ruošiamės. Tai bus akivaizdu, iki kur galima prieiti, o kur jau yra riba, kur, deja, ji yra saugoma įstatymo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė komisaras.

„Tą pačią situaciją matome ir prie kitų objektų – valstybės institucijų, kur yra griežtas įpareigojimas laikytis 75 metrų“, – pridūrė jis.

Policijos vadovas teigė, jog prieš protesto renginius policija planuoja aptverti parlamentą tvora.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ateityje ekstremaliosios situacijos laikotarpiu vykstantys masiniai žmonių susibūrimai (protestai) bus vertinami kaip aukštos rizikos renginiai, todėl išduodant leidimus mitingams policijai bus atstovaujama aukštesniu lygmeniu.

R. Požėla pabrėžia, jog, policijos vertinimu, kelių tūkstančių žmonių renginiai prie parlamento neturėtų vykti, nes tam nėra pakankamai vietos.

„Mūsų įsitikinimu, dideli renginiai, kuriuose ruošiasi dalyvauti daugiatūkstantinės minios, vis tik prie Seimo yra negalimi dėl to, kad tiesiog fiziškai ten nėra vietos“, – teigė jis.

Renginių metu iš anksto numatytos papildomos Viešojo saugumo tarnybos ir kitų teisėsaugos institucijų pajėgos.

Pristatė išmoktas pamokas

Policijos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovai ketvirtadienį vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pristatė rugpjūčio 10 dieną prie Seimo vykusio mitingo, vėliau peraugusio į riaušes, analizę. Pareigūnai taip pat pateikė išvadas ir taktinius sprendimus, kaip ateityje rizikinguose masiniuose renginiuose bus užtikrinama viešoji tvarka ir saugumas.

Kaip spaudos konferencijoje pranešė vidaus reikalų ministrė, daroma išvada, kad rugpjūčio 10 dieną pareigūnų veiksmai buvo adekvatūs tuo metu turėtai informacijai ir susiklosčiusiai situacijai, kritinių klaidų išvengta.

Tikslas yra nenaudojant jokių papildomų prievartos priemonių užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

„Vertinant pačią situaciją, turėčiau pasakyti, kad pareigūnų veiksmai buvo adekvatūs tai pačiai esamai situacijai ir turimai informacijai. Kritinių klaidų buvo išvengta. Mes matome, kad taip pat buvo išvengta civilių aukų“, – sakė ji.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prie Seimo dirbo 270 policijos ir 184 VST pareigūnai.

Policijos generalinis komisaras teigė, kad malšinant riaušes buvo pasirinktas skandinaviškas modelis, vadovaujamasi efektyviausia tarptautine praktika – visomis įmanomomis priemonėmis stengtasi neeskaluoti situacijos, viešajai tvarkai užtikrinti naudotos dialogo grupės ir kitos taikios priemonės vengiant jėgos. Šis modelis bus taikomas ir ateityje.

„Tikslas yra nenaudojant jokių papildomų prievartos priemonių užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, konstatuota, jog institucijoms pritrūko bendradarbiavimo, tačiau bus siekiama, kad ateityje tai nepasikartotų.

„Mes labai atidžiai stebime situaciją – tiek geopolitinius procesus, tiek žvalgybinę informaciją gauname ir tikrai pagal tai reaguojame, priimame sprendimus. Veikia Jungtinis situacijų valdymo centras, kuris 24 valandas per parą dirba ir, vertindamas ir analizuodamas situaciją, teikia tam tikras rekomendacijas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Parengtyje bus daugiau pareigūnų

R. Požėla teigė, kad teisėsaugos institucijos kai kuriuos dalykus įvertino „pakankamai savikritiškai“. Jis teigė, kad buvo sprendžiama, kaip ateityje išvengti situacijos, kai taikiniu riaušėse tampa žiniasklaidos priemonių atstovai, Seimo nariai ar „visi kiti, kurie turi kitokią nuomonę“.

„Reikia pripažinti, kad ta situacija, kuri susiklostė tuo metu, tuo laikotarpiu, kai baigėsi vienas renginys ir tas laikotarpis iki aktyvios policijos intervencijos fazės, tai mūsų netenkino, turbūt kaip ir visų kitų netenkino“, – kalbėjo generalinis komisaras.

Be to, pasak jo, buvo sprendžiama, kaip užkardyti pareigūnų sužalojimus.

„Tas skaičius pareigūnų, kurie buvo sužaloti – teigiamai tų dalykų mes negalėjome įvertinti“, – pabrėžė jis.

R. Požėlos teigimu, institucijos išmoko šią pamoką, jog svarbu visada turėti pasiruošusių pareigūnų, galinčių veikti net ir kritinėmis situacijomis.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad pareigūnai renginio metu matė ženklus, kad gali kilti neramumai, vertino rizikas ir pareigūnų skaičius buvo nuosekliai didinamas.

„Tačiau kai atėjo tam tikras momentas ir kai supratome, kad vis tik bus reikalinga vykdyti specialią policijos operaciją, mums reikėjo dar daugiau pareigūnų ir būtent pareigūnų, kurie yra parengti vykdyti tam tikras intervencijas“, – kalbėjo komisaras.

„Išmokta pamoka – kad mes pasitelksime ir kitų teritorinių policijos įstaigų pareigūnus, kad policija galėtų kartu su savo partneriais veikti nenutrūkstamai, kai to reikalauja situacija“, – teigė jis.

Vertina grėsmes

Pasak R. Požėlos, nuo praeitos savaitės didesni pajėgumai stebi socialinę erdvę ir informuoja institucijų bei politinius vadovus, siekiant numatyti galimas grėsmes.

Pareigūnai taip pat žada ateityje prieš rizikų keliančius renginius pristatyti konkretų pasirengimo planą politiniams vadovams.

Apie 5 tūkst. žmonių rugpjūčio 10 dieną buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

Rugsėjo 10 dieną planuojama rengti akciją sostinės centre „Stop diktatūrai Lietuvoje, Sugrąžinkime Lietuvą tautai, TAIP – Seimo paleidimui“.

Savivaldybė buvo suderinusi šį renginį, tačiau po riaušių prie Seimo nuspręsta jį vertinti iš naujo.

Kreipėsi į sostinės valdžią

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako raštu paprašęs Vilniaus miesto savivaldybės imtis priemonių dėl greta Seimo esančios žvyruotos automobilių stovėjimo aikštelės. Rugpjūčio 10 d. prie parlamento vykusių riaušių metu būtent iš šios aikštelės surinkti ir mėtyti akmenys žalojo pareigūnus.

R. Požėla ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė neigiamai vertinantis, kad minimoje stovėjimo aikštelėje vis dar gausu akmenų.

„Neigiamai vertinu, tačiau vakar pasirašiau raštą Vilniaus miesto savivaldybei su kopija Seimo kanceliarijai apie tai, kad būtų imtasi priemonių ir pagaliau būtų pradėti darbai, eliminuojant iš esmės šią grėsmę, kuri yra susijusi su neasfaltuota aikštele“, – sakė generalinis komisaras.