Baltijos šalys prašymą NATO dislokuoti karinę brigadą turėjo paskelbti prieš tai išsiaiškinusios sąjungininkų pozicijas, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Būtų buvę geriausia, jeigu prieš siunčiant tokį laišką neoficialiais kanalais būtų pasiaiškinta galima NATO partnerių reakcija, ypač pagrindinių NATO valstybių reakcija“, - BNS sakė politikos ekspertas.

„Jei buvo priežasčių skubėti - galbūt viešai nežinomų priežasčių - neparuošus diplomatinėmis priemonėmis dirvos, tokiu atveju reikėjo stengtis, kad tai išliktų konfidencialiu dalyku“, - teigė R.Vilpišauskas.

Pasak jo, „dabar iškyla rizika, kad jeigu NATO nesureaguos teigiamai į tokį prašymą, tai savaime gali būti interpretuojama kaip tam tikras signalas“.

„Neabejotinai didžioji Rytų kaimynė dabar lauks, kaip į tokį laišką reaguos pagrindinės NATO valstybės“, - kalbėjo R.Vilpišauskas, turėdamas omenyje Rusiją.

Apie ketinimą prašyti dislokuoti brigadą sąjungininkų karių britų laikraščiui „The Times“ pirmiausia pranešė Estijos kariuomenės vadas Riho Terras. Vėliau šią informaciją patvirtino Lietuvos ir Latvijos kariškiai.

Viešint Vokietijos gynybos ministrei, atsiųsti daugiau karių į regioną praeitą mėnesį viešai paragino ir Estijos premjeras Taavi Roivas (Tavis Reivas).

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai bendrą laišką ketina išsiųsti NATO pajėgų vyriausiajam vadui JAV generolui Philipui Breedlove'ui (Filipui Bridlavui). Brigados dydžio vienetą paprastai sudaro nuo 2 iki 3 tūkst. karių.

„Patvirtinu Estijos kariuomenės vado pateiktą informaciją dėl planuojamo Baltijos šalių kariuomenių vadų kreipimosi į Vyriausiąjį NATO pajėgų vadą Europoje (SACEUR‬) dėl nuolatinio brigados dydžio NATO pajėgų vieneto dislokavimo Baltijos šalyse, kaip atgrasymo priemonės reaguojant į saugumo situaciją regione. Tai padaryti sutarėme balandžio pabaigoje Palangoje vykusio Baltijos šalių karinio komiteto susitikimo metu“, - socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

Pernai tuometinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) viešai paprašė sąjungininkų dislokuoti dvi brigadas jo šalyje, tačiau toks sprendimas taip ir nebuvo priimtas.

Šiuo metu Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra dislokuota po kuopą - maždaug pusantro šimto - JAV karių. Nereguliariai pratyboms sąjungininkus atsiunčia ir kitos šalys.

Kai kurios NATO šalys Europoje, tokios kaip Vokietija, atsargiai vertina galimybę nuolat dislokuoti karius Baltijos šalyse ir Lenkijoje, sakydamos, kad taip gali būti pažeista 1997 metų sutartis su Rusija, pagal kurią įsipareigota „numatomoje saugumo aplinkoje“ nedislokuoti ženklių nuolatinių kovinių pajėgumų naujose valstybėse narėse.

Kai kurie Aljanso diplomatai pabrėžia, kad NATO dabar daugiau dėmesio skiria ypač greitojo reagavimo pajėgoms, kurios galėtų būti permetamos tiek į Rytus, tiek į Pietus, o ne nuolatiniams dislokavimams.

Lietuvos vertinimu, sutartis nebūtų pažeista, nes saugumo aplinka pasikeitė iš esmės, o jokie dokumentai neapibrėžia, kas laikytina ženkliais pajėgumais. Šalies pareigūnai ne kartą išsakė nerimą, kad Rusijos kariuomenė turi gebėjimus ypač greitai permesti didelius dalinius, todėl tik dislokuoti sąjungininkų kariai galėtų atgrasyti Maskvą nuo galimų provokacijų.