Dabar radijo žurnalistai žavisi savo darbu, o tada mums reikėjo dirbti, prisimindamas savo pirmuosius darbo metus radijuje sako radijo žurnalistas Adolfas Drungilas, tuo metu dirbęs iki šiol transliuojamos radijo laidos pirmtakėje. Net dvi laidos LRT RADIJO eteryje transliuojamos kelis dešimtmečius – „Gamta – visų namai“ ir „Gimtoji žemė“.

Pokariu sulaukdavo ūkininkų laiškų

Abi seniausios Lietuvos radijo laidos „Gamta visų namai“ ir „Gimtoji žemė“, galima sakyti, solidi viso Lietuvos radijo istorijos dalis, atspindinti ir šalies vystymąsi nuo XX a. pr. Mat į to laiko kaimą nukelia muziejus, įkurtas pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo, jo programos vedėjo Petro Babicko gimtinėje.

[...]

P. Babickas, pradėjęs dirbti Lietuvos radijuje Kaune 1926 m. pabaigoje tapo jo veidu, programų kūrėju, laidų vedėju ir organizatoriumi. Išlikusi informacija, kad pirmoji programa žemdirbiams – radijo laikraštis „Ūkis ir gyvenimas“ – buvo skaitoma 1927 m. metų balandžio 24 d., sekmadienį, 13 val. Įvairi informacija ūkininkams transliuota nuo pat pirmųjų Lietuvos radijo veiklos metų. Tai patvirtina laiškas, kurį 1928 m. balandžio 25 d. parašė radiofonui ūkininkas iš Papilės valsčiaus.

„Mes, seni radijo tolimos Žemaitijos klausytojai, labai esame patenkinti, kad jūs atjaučiate ūkininkus, duodami nors truputį muzikos, šiaip žinių pietų laike, nes mums, ūkininkams, tas laikas patogiausia paklausyti, nes vakare, sugrįžus iš lauko darbo, mes begirdžiam tik koncertus, taip dažnai mums nesuprantamus.  Bet labai būtų pravartu, kad pietų laike būtų nors kelios paskaitos savaitėj iš ūkio srities. Tai ne mano vieno noras, bet mūsų apylinkės visų ūkininkų radijo klausytojų pageidavimas“, – laiške rašė ūkininkas.

Lietuvos radijo programos sudarytojų reakciją atspindi konkretus pavyzdys – 1928 m. gruodžio 22 d. programa. Joje: jėzuitai Lietuvoje, muzikalinis antraktas, radijo patarėjas, Vidaus reikalų ministerijos informacija ir nuo 18:15 val. pusvalandis, kurio metu transliuojama laida „Šis tas ūkininkams“. Vėliau – koncertas ir sveikatos patarėjas.

Klausytis radijo rinkdavosi su kaimynais

Neturime, suprantama, dėl techninių ano meto galimybių išlikusių įrašų, bet tarpukarį menančių pašnekovų pavyko rasti. Devintą dešimtį pradėjęs skuodiškis Vaclovas Šakalys – ūkininko sūnus, išsaugojęs dar pačių daryto radijo aparato dalį ir prisimena kaip 1939-aisiais su šeima klausėsi radijo.

„Aš dar toks mažiukas buvau, radijėlę turėjom su ausinėmis. Tik su ausinėmis klausėmės radijo. Prisimenu, kad man tai labai patikdavo. Aš atsisėsdavau prie tos radijėlės ir reguliuodavau su ta rankenėle, gaudydavau stotis“, – pasakoja V. Šakalys.

Pagaudavo ne tik Kaune jau veikusią Lietuvos radijo stotį, bet ir Rygos, klausydavosi ir Klaipėdos  radiofono, o vėliau, per pokarį, stengdavosi rasti Amerikos balso radijo bangas.

„Kaimynai ne visi turėjo [radijo imtuvą – LRT.lt], todėl ateidavo pas mus Amerikos balso paklausyti. [...] Nebijodavome, kad kažkas gali įskųsti. Vakarais klausydavomės. Apie tai žinojo tik vienas kaimynas, kuris buvo partizanų gretose. Jam svarbiausios buvo Kazio Bobelio kalbos, nes tai partizanams davė viltį“, – prisimena V. Šakalys.

Daug kur radijo anuomet klausydavosi su kaimynais, mat brangūs ir sunkiai gaunami buvo radijo imtuvai. Paprasčiau įsigytą  pirmąjį šeimoje radijo imtuvą prisimena ekonomistas, buvęs žemės ūkio ministras, dabar Bendrovių asociacijos vadovas Jeronimas Kraujalis.

„Prieš 60 metų brolis, dirbęs Panevėžio cukraus fabrike vairuotoju, nusipirko radijo imtuvą. Švenčių proga (atrodo, kad buvo Kalėdos) atsivežė į Šlekius, gimtinę, mūsų kaimą. Išraizgėme vielines antenas. Išgirdome ir kalbant, ir grojant. Pamenu buvo triukšmas, čirkšdavo, kai pasukiodavai rankenėlę. Vakare išsikrovė baterijos ir ieškoto užsienio neišgirdome“, – sako J. Kraujalis.

„Gimtosios žemės“ pirmtakė pradėta transliuoti dar 1962 m.

Iki šiol daugiau skyrę dėmesio radijo atsiradimui kaime, tradicijoms nuo pat Lietuvos radijo įkūrimo, transliuoti laidas ūkininkams ir kaime gyvenantiems, dabar jau galime griebti jautį už ragų, mat 1962 m. spalio 21 dieną. pradėta transliuoti iki šiol esančios laidos pirmtakė – „Kolūkietiška radijo stotis“.

Nuo 1964-ųjų laidos pradžios anonse atsirado gaidys, beje, išlikęs iki dabar. Nuo 1975 m. laida pradėta transliuoti tik šiokiadieniais, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio aktualijoms. Nuo pat pradžių laidą rengė Jonas Ragaišis ir Vilius Švanas, o 1963 m. laidas kaimui rengti  pakviestas  buvo, tuomet dar žurnalistikos studentas, praktiką jau atlikęs televizijos jaunimo redakcijoje, Adolfas Drungilas.

„Galvojau – kas čia per laida, tokia iškilminga, transliuojama sekmadieniais? Svarsčiau, ar mokėsiu. Feljetonus kažkokius skaitė, skambėjo dainos. J. Ragaišis sakė – tau reikės gamybinius kadrelius parengti. Laidą transliuodavo sekmadieniai, vakare, labai gražiu laiku. Laida buvo populiari“, – prisimena A. Drungilas.

Laidos laiką priderino prie kolūkiečių ir melžėjų

A. Drungilo teigimu, kai kurie klausytojai rašydavo laiškus, kuriuose nurodydavo, kad ši laida geresnė už „Linksmąjį subatvakarį“. A. Drungilo tvirtinimu, vėliau buvo nuspręsta laidos laiką perkelti ir ji buvo pradėta transliuoti ankstyvais rytais.

„Pradėjo transliuoti 5 val. ryto. Neva kolūkiečiai jau turi būti atsikėlę, melžėjos turi išklausyti laidą, o po to eiti karvių melžti. Paskui laiką pradėjo keisti – tai 6 val., tai 5 val. Manau, kad valdžia valdžiai pasiūlė, jog to reikia, nes žemės ūkis buvo vienas Lietuvos ekonomikos pagrindų. Kuo galėjome girtis Sovietų Sąjungoje – savo žemės ūkiu. Turbūt todėl ir norėjo, kad būtų ta laida“, – svarsto A. Drungilas.

Dabar dirbantys žurnalistai, kurie specialiai radijui skirtu automobiliu gali nuvažiuoti į reikiamą vietą, pakalbinti pašnekovus internetu, naudoti lengvus skaitmeninius įrašymo prietaisus, turbūt žavisi savo darbu, o tada teko dirbti, juokiasi A. Drungilas.

„Kai aš važiuodavau, vadinamasis reporteris [įrašymo įrangą – LRT.lt] svėrė 7 kg. Jį reikėjo vežtis su dėže. Važiuodavau su ja autobusu į kaimą. O ką padarysi? Vėliau atsirado radijo įrašų mašinos“, – tvirtina A. Drungilas.