Namų pilnatvė

Kai dar vienas kito nepažinojo ir gyveno skirtinguose kraštuose, kažkam, šalia nusičiaudėjus, mėgdavo sakyti: „Kad tau Dievas trynukus!“ „Štai ir gavome“, – juokiasi abu.

Šiuo metu Ragauskai gyvena paties Mindaugo projektuotame, jo rankomis su pusbrolio pagalba statytame 160 kv. m name, kuris išdygo greitai – beveik per metus.

Čia gyvena ir dar viena visateisė šeimos narė – kalytė Aja. Akitos veisle pirmasis susižavėjo tėtis Mindaugas. Neprieštaravo ir Agnė su dukrelėmis. „Šuniui laikyti turime visas sąlygas. Šalia namo – didelis kiemas, netoli – pušynas, dar hektaras nuosavos žemės“, – aiškina mama.

Akitos veislės šunis ji apibūdina kaip tinginius, kuriems nereikalingi ilgi pasivaikščiojimai. Beje, prieš įsigydami šunį, Ragauskai domėjosi šia veisle ir sužinojo, kad Akitos senovėje saugodavo imperatorių vaikus.

„Vadinasi, bus ramūs, saugūs, o svarbiausia – vaikams draugiški šunys“, – dėstė argumentus tėvai.

„Dežavu fotostudijos“ nuotr.

Darželiui ruošiasi iš vakaro

Gimus mergaitėms, mintis apie karjeros aukštumas Agnė kuriam laikui atidėjo į šalį ir pasirinko darbą iš namų. „Kad nereikėtų kaskart, važiuojant iš užmiesčio, gaišti laiko spūstyse“, – dėsto savo motyvus finansų srityje dirbanti A. Ragauskė.

Agnės vyras Mindaugas – projektų vadybininkas „Ikea“ kompanijoje. Didžiausia baldų gamintoja pasaulyje po pandemijos leidžia savo darbuotojams derinti darbą biure ir nuotoliu.

„Tai be galo patogu šeimoms, auginančioms mažus vaikus, nes tėvai gali dažniau juos matyti, būti kartu. Kitokio gyvenimo modelio dabar jau net nebeįsivaizduoju“, – džiaugiasi vyro galimybėmis Agnė.

Nuo trejų su puse metų tėvai leidžia trynukes į prie namų esantį darželį. Pasiruošimas, pasak mamos, prasideda... iš vakaro: juk mergaitės trys!

„Kai visos pasirenka vienodus drabužių derinius, juokiamės, kad tądien bus trynukės. Tačiau dažnai jų norai išsiskiria, nes kiekviena mėgsta vis kitą pasakų ar animacinių filmukų personažą. Turime nemažai drabužėlių su Elza iš „Ledo šalies“, taip pat – su pakalikais“, – pasakoja mama.

Jei reikėtų, mergaites aprengti, kaseles joms supinti, galėtų ir tėtis, kuris, anot Agnės, moka viską: ir namą pastatyti, ir plaukus trynukėms sutvarkyti.

Išsipildymas: anksčiau pačių atsainiai kartota frazė „Kad tau Dievas trynukus!“ Agnei ir Mindaugui tapo tikrove ir triguba laime. / „Dežavu fotostudijos“ nuotr.

Mėgaujasi motinyste

Mindaugas kilęs iš Vilkaviškio rajono, Agnė – miestietė. Moteris juokauja, kad Mindaugas ją parsivežė į Lietuvą iš Danijos, kur ji tuo metu gyveno ir dirbo jau dešimtį metų.

Juodu susipažino tuomet, kai Agnė ilgesnių atostogų buvo grįžusi į Lietuvą – organizavo mamos 50-metį.

„Vieną dieną draugė išsitempė mane į Laisvės alėją pasivaikščioti. Sakė: tu vis dirbi ir dirbi... Mindaugą sutikau naktiniame klube. Prie baro netyčia palikau kreditinę kortelę, o jis pamatė ir atnešė. Užsimezgė pokalbis, paklausiau, kaip galiu atsidėkoti. Susitikome kartą, paskui ir dar kartą. Kai vėl grįžau į Daniją – toliau bendravome per feisbuką, skaipą“, – pažinties pradžią prisimena moteris.

Atsakomybė – vienas, du ar trys vaikai – vis tiek ta pati. Juk visi mes stengiamės būti patys geriausi tėvai savo vaikams.

Aštuntus metus Lietuvoje gyvenanti Agnė sako, kad Danijos ar kito užsienio nepasigenda. „Užteks. Nuo 20-ies iki 30-ies metų pragyvenau svetur. Baigiau mokslus, padariau karjerą, iki soties prisikeliavau, o nuo 30-ies grįžau namo ir pradėjau naują, gerokai sėslesnį, bet ne mažiau žavų gyvenimo etapą. Šiuo metu išgyvenu brandą, naujus motinystės potyrius. Pagaliau atėjo metas pasidalyti savo kantrybe, per tiek metų sukaupta patirtimi“, – džiaugiasi dabartiniu gyvenimu A. Ragauskė.

Laukia šeštojo gimtadienio

Nors žiema, mergaitės jau mintimis bėga į gimtadienį, kurio data – balandžio 6-oji. Svarbiausia – vakarėlio tema ir torto dizainas. Tėvai džiaugiasi, kad sesės nereikalauja trijų skirtingų tortų, bet užtai labai atsakingai ir ilgai aptarinėja būsimo tortadienio temą.

„Vienais metais merginoms labiau rūpi poniai, kitais – Haris Poteris, trečiais – Elza“, – aiškina mama ir priduria, kad temos ir torto rinkimai jų namuose vyksta balsavimo principu.

Įvykis: nors dar žiema, trynukės jau mintimis bėga į pavasarį – balandžio 6-ąją joms sukaks šešeri. / Ragauskų šeimos archyvo nuotr.

Tik kartais ir jis nepadeda, nes kiekviena maža princesytė (taip meiliai dukrytes vadina mama) turi savo skonį. Štai Elijai šiuo metu patinka žydra, Mėjai – geltona ir oranžinė, o Junai – ryškiai raudona ir rožinė spalvos. Tad, patys suprantate, kad jokių kompromisų būti čia negali.

Kai Agnė laukėsi ir jai buvo daromaos echoskopijos, gydytoja praminė pilvelyje gyvenančias trynukes Ramuole, Sportininke ir Manekene. Ar šie apibūdinimai mergaitėms vis dar galioja?

„Ne visai. Ramuolė Mėja taip ir liko Ramuole, bet Manekenė Elija su Sportininke Juna apsikeitė vaidmenimis, t. y. Elija pasidarė labai aktyvi, sportiška. Juokais vadiname ją trynukių balsu, nes jei reikia kur nors kalbėti, ji kalba už visas tris“, – juokiasi mama.

Pamažu ryškėja ir trynukių pomėgiai. Visos mėgsta dainuoti. „Jei jau ką dirba – piešia, rankdarbiauja, būtinai balsu kažką niūniuoja. Ir daineles iš darželio repertuaro ar daineles iš animacinių filmukų, kartais – iš mūsų su Mindaugu grojaraščių telefone“, – dalijasi Agnė.

Anot jos, visos trys mergaitės be galo aktyvios. Todėl kitais metais žada jas vesti į gimnastiką, kad išsikrautų ir namuose mažiau siaustų. Sudėtingiausia, sako, vesti derybas dėl žaislų tvarkymo. Todėl kartais pas Ragauskus į namus atskuba Netvarkos nykštukai.

Ragauskų šeimos archyvo nuotr.

Konfliktus sprendžia kalbėdami

Kai Agnė laukėsi, girdėjo daug visokių kalbų, kad jei gims ankstukės – gal bus lepesnės, daugiau sirgs, žodžiu, tėvelių lauks daugiau vargo.

Šiandien trynukių mama gali drąsiai sakyti, kad mergaitės auga sveikos, stiprios ir fiziškai aktyvios.

„Aišku, kad kartais paserga, bet su didesnėmis ligomis – tfū tfū tfū – dar nesame susidūrusios“, – džiaugiasi pašnekovė.

Anot jos, ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir jų šeimos gyvenimo būdas – namas užmiestyje, grynas oras, daug judrių žaidimų dideliame kieme ir pan. O kaipgi sveika mityba? „Saldainius mes su vyru skaičiuojame, o seneliai – ne“, – kvatojasi šmaikštuolė.

Vyras Agnei pastatė šiltnamį, kuriame ji vasarą augina ekologiškas daržoves. Kiekvienai mergaitei padarė po pakeltą braškių lysvę su jos vardu, kad savininkė nepamirštų uogomis rūpintis.

Trynukės labai mėgsta ne tik daržininkauti, bet ir šeimininkauti. Drauge su mama tešlas maišo, pyragus kepa, daržoves ir vaisius salotoms pjausto. Tiesa, su specialiais peiliukais, kad nesusižeistų.

Kaip Ragauskai sprendžia mergaičių konfliktus: juk nė vaikas vienas neužauga be pykčių ir ožiukų. „Konflikto metu, kai jausmų širdelėje verda labai daug, stengiuosi nesikišti. Tačiau kai merginos šiek tiek nurimsta, pasisodinu ir su jomis kalbuosi – apie draugystę, apie supratingumą, apie skirtingus žmonių charakterius. Visada stengiuosi įterpti ir kokį nors pavyzdį iš savo gyvenimo“, – dalijasi mama.

Anot jos, kai turi dvi seses, natūraliai negali gauti visko čia ir dabar – tenka palaukti. Todėl mergaitės ugdosi kantrybę ir mokosi laukti, nes, kaip Agnė mėgsta sakyti, mamos rankos tik dvi.

Tolimų kelionių neplanuoja

Paklausti apie šeimos laisvalaikį Ragauskai sako, kad mėgsta tą patį, ką ir visi: važiuoti į miestą, dalyvauti ten vykstančiuose renginiuose, miesto šventėse. Vasarą jie dažnai aplanko Vilkaviškio rajone gyvenančią Mindaugo mamą ir trynukių promočiutę, kuriai kitąmet bus 90!

Didesnių ir tolimesnių kelionių į užsienį šeima kol kas neplanuoja. Renkasi Latviją, Lenkiją, kurias gali nesunkiai pasiekti automobiliu.

Ar pagalvoja, kaip ateityje reikės keliauti penkiese? „Kadangi man nereikia „Louis Vuitton“ ir „Gucci“ daiktų, tai, manau, kad, protingai iš anksto planuojant, užteks ir kelionėms“, – šypsosi A. Ragauskė.

Jos nuomone, šiuo metu problema – ne finansai, bet kiti šeimos prioritetai: reikia pabaigti įrengti terasą, pavėsinę, susitvarkyti aplinką prie namo. Todėl visos papildomos lėšos skiriamos komfortiškai aplinkai sukurti.

„Kai viską gražiai iki galo susitvarkysime, tuomet ir pakeliausime. Mergaitės jau bus paaugusios, labiau vertins pasaulio džiaugsmus, sąmoningiau kaups patirtis“, – aiškina Agnė ir priduria, kad kasmet atostogaudami juodu su vyru vis prideda po kokį 100 km.

„Patikėkite, kartais tas 100 km mums atrodo toks ilgas – tarsi 1 000. „Kada atvažiuosime?“, „Aš noriu į tualetą“, „Ir aš noriu“, „Ir aš…“ – mėgdžioja savo atžalas Agnė.

Pirmoji fotosesija – dovanų

Nuo pat Mėjos, Elijos ir Junos gimimo mama surengia po keletą fotosesijų per metus. Kai mergaitės buvo penkių savaičių, ji nusprendė įamžinti trynukes šeimos albumui pirmąsyk.

„Paskui fotografės pačios mus susirado ir padovanojo antrą fotosesiją. Po metų dovanų – dar vieną, ir dar… Matyt, trynukės ir jų objektyvams buvo nemenkas įvykis“, – svarsto A. Ragauskė ir džiaugiasi, kad šeimos albumas nuo meniškų trynukių nuotraukų vis pilnėja.

Agnė vadina tai šeimos dokumentika ir nė neketina sustoti, juolab kad mergaitėms pozuoti labai patinka. „Tik reikia, kad viskas vyktų greitai, nes po pusvalandžio tarp jų jau ima virti aistros“, – kvatojasi šios smagios tradicijos sumanytoja.

Ragauskų šeimos archyvo nuotr.

Šventiški džiaugsmai

Ragauskų namai šventiškai išpuošti. Kalėdų jie pradeda laukti nuo lapkričio vidurio. „Iš pradžių įžiebiame žvaigždes languose, išpuošiame lempelėmis terasą – žodžiu, pradedame nuo apšvietimo, nes tik tuomet Kalėdų nuotaika garantuota!“ – aiškina Agnė.

„Kadangi mėgstu kurti, tai mūsų eglutė papuošta šiek tiek kitaip nei visų. Pagrindas – gražios lemputės, o paskui – mano kūrybos žaislai, – pasakoja Agnė, beveik dešimt metų nerianti vąšeliu amigurumio žaislus, skirtus kūdikiams ir vaikams. – Kada suspėju? Naktimis, nes dienomis nelieka laiko.“

Mamos nertus žaisliukus labai vertina ir dukrytės. Visos turi bent po kelis, miega su jais, glaudžiasi prie jų, kai reikia nusiraminti.

Kasmet trynukės skambina Kalėdų Seneliui. Šiais metais, juokiasi Agnė, pokalbis tarp Senelio ir mergaičių nelabai pavyko. Penkiametėms užkliuvo faktas, kad Senelis kitame laido gale kažkodėl kalbėjo vienaskaita.

„Sesės liepė jam perskambinti ir pasakyti, kad jos yra trys! Todėl ir dovanų norėtų gauti tris, o ne vieną, kaip žadėjo Senelis!“ – kvatojasi idėjos sumanytoja.

Ar Ragauskai apsidžiaugtų, jei per kurias nors Kalėdas ar Velykas į jų šeimą vėl atskristų gandrai ir atneštų trynukėms broliuką ar sesutę? „Ech, jei tik būtume jaunesni...“ – atsidūsta 38-erių Agnė ir tuojau pat susizgrimba, kad šiais laikais toks amžius – ne riba. Tad jei Dievas duos daugiau vaikų – juodu su Mindaugu bus labai laimingi.

Ragauskų šeimos archyvo nuotr.

Mes šeima – mes jėga

Kiekvienoje šeimoje galioja tam tikros vaikų auklėjimo taisyklės. Ką akcentuoja Ragauskai?

„Pirma, jei pažadėjai – ištesėk. Antra, mergaitės žino, kad mūsų namuose niekas neteisiamas. Todėl, jei pasielgei kažkaip netinkamai, neslapukauk, bet drąsiai pasakyk. Tėveliai tave myli besąlygiškai – ir liūdną, ir piktą, ir linksmą“, – nuolat dukroms kartoja trynukių tėvai.

Ir apskritai jų šeimoje daug kalbamasi. „Einam pasikalbėti!“ – bene dažniausiai Ragauskų namuose girdima frazė. Mama kalbasi su dukrelėmis apie jų jausmus, apie savijautą čia ir dabar. Laimingiausiais momentais visi penki sudeda delnus į krūvą ir skanduoja: „Mes šeima – mes jėga!“ Arba jei tėčio tuo momentu namuose nebūna: „Mes mergytės – mes uogytės!“

Agnė nesutinka su nuomone, kad auginti tris atžalas yra sunkiau nei vieną ar dvi. „Tikrai nesijaučiu kažkokia išskirtinė ar supermamytė. Atsakomybė – vienas, du ar trys vaikai – vis tiek ta pati. Juk visi mes stengiamės būti patys geriausi tėvai savo vaikams. Todėl neverta su kažkuo lygintis. Kiekvienas iš mūsų yra unikalus. Džiaukimės motinyste, tėvyste čia ir dabar, nes vaikai greitai užauga“, – dalijasi mintimis pašnekovė.

Kai labai pavargsta nuo mamos pareigų, Agnę įkrauna bendravimas su draugais, gera knyga ar prasmingos edukacijos.

„Dviejų savaičių Maldyvuose, kad atsigaučiau, man tikrai nereikia. Geriausia, – staiga nušvinta moters akys, – su vyru ir dukrytėmis pasėdėti jaukioje savų namų terasoje, paklausyti, kaip jos viena per kitą kleketuoja. Ir būtinai – įvertinti tą ypatingą akimirką, pabūti dėkinga širdimi, visiškai negalvojant, ką veiksi paskui: gaminsi šeimai vakarienę ar eisi baigti pradėtų darbų. To jausmo palinkėčiau kiekvienam“, – atsisveikina A. Ragauskė.