Jei Lietuvoje išliks tendencija krašto apsaugai skirti vieną mažiausių biudžetų tarp NATO valstybių, kils grėsmė, kad šalis nebepajėgs vykdyti savo narystės Aljanse įsipareigojimų.

"Sėkmingas Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimas priklauso nuo ekonominių išteklių, įskaitant ir tuos, kurie skiriami krašto apsaugai. Turint omenyje nuolatinius Lietuvos gynybos biudžeto karpymus ir didėjantį įsitraukimą į tarptautines operacijas, sėkmės tikimybė yra miglota", – rašoma estų, švedų ir vokiečių ekspertų parengtoje studijoje "Saugumo aplinkos Baltijos jūros regione plėtojimasis iki 2020 m.".

Remiantis dokumentu, nuo 2009 m. Lietuvos gynybos biudžetas buvo "skaudžiai" karpomas, ir šiemet jo dalis tesudarė 0,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Tai vienas prasčiausių rodiklių visame NATO.

"Jei dabartinės tendencijos tęsis, Lietuvai kils sunkumų vykdant narystės NATO įsipareigojimus ir net išlaikant dabartinius pajėgumus, ką jau kalbėti apie jų plėtojimą", – teigiama studijoje.

Joje konkrečiai nepaaiškinama, kurių narystės NATO įsipareigojimų Lietuvai gali nebepavykti įgyvendinti.

Vis dėlto pabrėžiama, kad gegužę pasirašytas Lietuvos partijų susitarimas vertinamas kaip teigiamas žingsnis, kuris "patvirtina politinį įsipareigojimą palaipsniui pakelti gynybos finansavimą iki 2 proc. sulig 2016 m.".

Remiantis studija, nors tiesioginio karinio susidūrimo tikimybė regione nedidelė, tačiau grėsmė egzistuoja: "Negalima atmesti karinių grėsmių Lietuvai ateityje, nes tam tikrų regiono valstybių karinė galia didėja. Lietuvos pareigūnai ne kartą kėlė Karaliaučiaus srities militarizavimą kaip rimtą klausimą."

Kalbėdami apie Rusiją ekspertai akcentuoja, kad šios šalies veiksmus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje lemia noras demonstruoti "savo privilegijuotus interesus" Baltijos šalyse, siekiant šias posovietines valstybes panaudoti kaip įrankį euroatlantinių institucijų vienybei žlugdyti.

Vis dėlto tvirtinama, kad, nors buvo nuogąstavimų, 2008 m. krizės prislėgtos Baltijos šalys su sunkmečiu susidorojo palyginti lengvai, ir tai neleido Rusijai supirkti šių valstybių nacionalinių infrastruktūros objektų.