Antradienį minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus.

Prezidentės globojamame Nacionalinio diktanto konkurse dėl raštingiausio lietuvio vardo varžėsi daugiau nei 3000 asmenų iš Lietuvos ir užsienio. Finale mokinių, suaugusiųjų ir užsienio lietuvių grupėse 15 dalyvių diktantą parašė be klaidų ar su viena klaida. Jie ir paskelbti nugalėtojais, pranešė Prezidentūra.

Raštingiausia 2013 metų mokine tapo Milda Jundulaitė, Vilniaus licėjaus 10 klasės mokinė.

I-ą vietą suaugusiųjų kategorijoje laimėjo kaunietė Vaida Višinskaitė, Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėja. Ji skelbiama raštingiausia 2013 metų Lietuvos gyventoja.

Mokinių kategorijoje II-ą vietą laimėjo Giedrius Pakalka, Ignalinos gimnazijos 1 b klasės mokinys.

II-a vieta suaugusiųjų kategorijoje skirta asmenims, kurie diktante nepadarė nė vienos klaidos, tačiau netiksliai atskyrė teksto pastraipas. Šios nominacijos laureatais tapo: Vida Bagaslauskienė, Kamajų Antano Strazdo gimnazijos Kamajų ikimokyklinio ugdymo skyriaus auklėtojos padėjėja; Živilė Juonytė, Užsienio reikalų ministerijos atašė; Aistė Plaipaitė, LRT radijo žinių vedėja.

Nacionalinio diktanto finale varžėsi 64 dalyviai. Jie rašė Renatos Šerelytės tekstą „Gyvasis kultūros vanduo“. Suaugusiųjų ir moksleivių darbus mokytojų ekspertų komisija vertino atskirai. Pirmajame Nacionalinio diktanto etape dalyviai rašė Vytauto V. Landsbergio tekstą „Senelio laiškas“. Diktantas buvo rašomas visose Lietuvos savivaldybėse ir 26 Lietuvos atstovybėse užsienyje. Diktantą savarankiškai rašė ir kai kurios Lietuvos užsienio bendruomenės.

Pasak D. Grybauskaitės, minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, prisimename lietuviško žodžio draudimus, cenzūrą, prisimename tuos, kurie saugojo kalbą, padėjo išlaikyti ją mūsų lūpose, knygose, laikraščiuose, kurie jos mokė. Prezidentės teigimu, simboliška, kad šią dieną sveikiname Nacionalinio diktanto nugalėtojus ir kartu visus dalyvius.

„Esate puikus meilės lietuvių kalbai pavyzdys. Valstybės laisvei reikalingi laisvai ir drąsiai mąstantys žmonės, girdintys vieni kitus, gerbiantys savo istoriją ir mylintys savo kalbą“, - pabrėžė prezidentė.

Pilietinei visuomenei, D. Grybauskaitės teigimu, svarbu humanitarinis išsilavinimas ir raštingumas, formuojantys išmanią, kūrybišką, savarankišką ir atsparią išorės poveikiams asmenybę.

Lietuvių kalbos gyvybingumas priklauso ir nuo visų pasitikėjimo gimtosios kalbos kūrybinėmis galiomis, veiksmingos kalbos politikos formavimo ir lietuvių kalbos visaverčio gyvavimo daugiakalbėje Europos erdvėje.

Šalies vadovės teigimu, lietuvių kalba - šiuolaikiška XXI amžiaus kalba, kuri turėtų būti vartojama visose šiuolaikinėse erdvėse - nuo programinės įrangos, išmaniųjų telefonų iki visą pasaulį apraizgiusių informacijos žiniatinklių.

Kalbos statusą ir prestižą, pasak prezidentės, lemia ir tai, kaip kultūros, mokslo, verslo, žiniasklaidos ir politikos elitas kalba teatre, laidoje, biure, universitete ar parlamente.

„Kiekvienas iš mūsų turime galimybę kurti ir turtinti lietuvių kalbą, pildydami lietuvių kalbos žodyną, kurį pradėjo rašyti didysis kalbininkas Kazimieras Būga. Tai didelė atsakomybė ir pareiga“, - sakė šalies vadovė.

Nacionalinis diktantas - kasmetinis suaugusiųjų ir mokinių raštingumo konkursas, kurį šeštus metus organizuoja savaitraštis „Atgimimas“.

Kasmet gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.