Šis susitarimas nustato Lietuvos ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų laikino buvimo viena kitos teritorijoje sąlygas šalių kariams atvykstant dalyvauti pratybose ir mokymuose, vykstant tranzitu sausuma, vykdant humanitarinės pagalbos teikimo bei paieškos ir gelbėjimo operacijų atvejais, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Vokietijos karinis buvimas Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių NATO atgrasymo ir gynybos priemonių, todėl sieksime dar tvirtesnio dvišalio bendradarbiavimo su Vokietija. Šis susitarimas dar labiau sustiprins tvirtą Lietuvos ir Vokietijos partnerystę“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos ir Vokietijos susitarimas pernai birželį šalių vyriausybių vardu pasirašytas Vilniuje.

Tokio pobūdžio ir lygmens susitarimą Lietuva buvo sudariusi tik su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Anot KAM, ratifikuotas dokumentas suteiks pagrindą nustatyti papildomas ar naujas taisykles tam tikrais karinio bendradarbiavimo klausimais: pavyzdžiui, nustatant ginkluotųjų pajėgų narių skaičiaus limitą ir buvimo trukmę priimančiojoje valstybėje, papildomus sveikatos būklės pagrindimo reikalavimus atvykstantiems į priimančiąją valstybę ginkluotųjų pajėgų nariams.

Susitarimas taip pat sureguliuos sritis, kurių neapima 1951 metų Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso (angl. NATO SOFA), t. y. aplinkosaugos (siekiai tausoti gamtą, prioritetas keliavimui geležinkeliais), telekomunikacijų naudojimo (radijo dažnių naudojimo reklamai, triukšmo ribojimai) ir kitus klausimus. Susitarime taip pat nustatomos humanitarinės pagalbos, paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdymo sąlygos.