Penktadienį buvo paviešinta, kad iš užsienio valstybės neteisėtai prisijungus prie Registrų centro sistemų pavogta 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro įrašų, t. y. 10 proc. visų šalies duomenų apie nekilnojamąjį turtą.
Vėliau premjerė pareikalavo, o ministras pritarė, kad Registrų centro vadovas Adrijus Jusas atsistatydintų. Šis savo ruožtu iš pareigų pasitraukė savo noru – po trumpo vizito ministerijoje.
„Žinote, aš ne politikas, o mano supratimu tai yra politiniai sprendimai. Aš linkęs jų nekomentuoti“, – sakė A. Jusas.
Skandalingai skamba ne vien pavogtų duomenų mastas, bet ir aplinkybės – į Registrų centrą įsilaužta iš kitos valstybinės institucijos. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis – iš Vidaus reikalų ministerijos įstaigų. Tikėtina, kad įsibrovėliai sužinojo slaptažodį ir Migracijos departamento vardu siurbėsi duomenis.
„Tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios atskleisti negaliu“, – komentavo ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Šiuo metu laikinai vadovauti paskirtas Prevencijos departamento vadovas, kuris iki šiol buvo atsakingas būtent už saugumą.
„Siekiant suvaldyti incidento pasekmes ir įdiegti visas įmanomas priemones tam, kad Registrų centro sistemos būtų saugios, atsparios bei būtume žingsniu priekyje“, – aiškino E. Grikšas.
Apie duomenų vagystę tik penktadienį buvo pranešta viešai, tačiau įsilaužta prieš kelis mėnesius, o duomenys siurbiami net kelias savaites. Be to, duomenys buvo vagiami masiškai, o užklausos siųstos net naktimis. Tiesa, Registrų centrui tai ne iš karto sukėlė įtarimų.
„Leido sustabdyti šią veiką, negaliu sakyti, kad pradinėje stadijoje, bet pakankamai ankstyvoje stadijoje“, – tikino laikinasis Registrų centro vadovas Giedrius Cininas.
Anot konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno, tai galėjo būti Rusijos žvalgybos operacija. Esą rusai perėmė Lietuvos žvalgų ir pareigūnų asmens duomenis bei adresus, tačiau kol kas tai tarnybų nepatvirtinta prielaida.
„Registrų centrui nekilnojamojo turto savininkas yra tiesiog nekilnojamojo turto savininkas. Mes neturime duomenų nei kur jis dirba, nei ką daro“, – teigė G. Cininas.
Staigus Registrų centro vadovybės keitimas sukėlė klausimų, ar ministras ir premjerė nesurado atpirkimo ožio, kad nusiplautų savo atsakomybę.
„Neapsimetinėkime – tai yra politinis žaidimas, o ne IT klausimų sprendimas“, – sakė „INFOBALT“ kibernetinio saugumo grupės vadovas Giedrius Markevičius.
Apie tai, kad valstybės duomenų saugumas yra kritinės būklės, kalbama beveik dešimtmetį.
„Kai mes finansuojame tokius kritiškai svarbius dalykus chaotišku būdu, tikėtis, kad ten neįvyks incidentų, yra naivu“, – neslėpė G. Markevičius.
Vyriausybė jau kelerius metus žino, kad Registrų centro atnaujinimui reikia 50–60 mln. eurų, kurių pats centras esą neturi ir neturės.
„Tie sprendimai buvo sunkūs ir iki šiol jie nebuvo priimti“, – komentavo A. Jusas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ministras savo ruožtu teisinosi, esą vienas pirmųjų jo sprendimų buvo skirti 12 mln. eurų. Tiesa, šie 12 mln. eurų buvo ne investicija į Registrų centrą, o valstybės skola jam.
„Ministras gal visų detalių nežino ir kalba apie finansinę skolą įmonei“, – teigė E. Grikšas.
Įstatyme numatyta, kam Registrų centras turi teikti duomenis nemokamai, tačiau tai kainuoja. Per daugelį metų ministerija liko skolinga Registrų centrui ne 12, o bent 25 mln. eurų. Taigi valstybė ne tik neinvestuoja į Registrų centro saugumą, bet ir yra skolinga pačiam Registrų centrui.
„Labiau politizuotas veiksmas, siekiantis politinių tikslų, o ne kažką sprendžiantis. Nuoširdžiai – būkime pasiruošę, nes tokių incidentų bus daugiau“, – neslėpė G. Markevičius.
Naujausi komentarai