„Kiek esu informuotas, procesas turėjo prasidėti vakar vėlai vakare arba naktį. Dabar yra rytas, pasitikslinsiu su kariuomene, kokia yra reali situacija, bet taip, įsakymas turi būti vykdomas nedelsiant“, – ketvirtadienio rytą LRT radijui sakė R. Kaunas.
Pasak ministro, šiuo metu sutarta pasienio apsaugai pasitelkti iki kuopos – apie 100 karių. Planuojama, kad kariai pasienyje ties Kaliningradu bus dislokuoti porai savaičių, tačiau tiek pats terminas, tiek pajėgumai gali būti koreguojami atsižvelgus į kintančią situaciją.
„Procesas yra dinaminis. Stebime aplinką ir čia kartu su vidaus reikalų ministru, kartu su Vyriausybės pritarimu reaguosime taip, kaip reikia. Jeigu reikės – misiją pratęsime. Jeigu reikės – skirsime daugiau pajėgumų“, – pabrėžė R. Kaunas.
Jis teigė, kad kariuomenė pasitelkiama reaguojant į vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymą ir siekiant sustiprinti sienos apsaugą. Pasak R. Kauno, viena iš priežasčių – galimos Rusijos mobilizacijos rizika, dėl kurios į Lietuvą gali bandyti patekti nuo jos bėgantys Rusijos piliečiai.
„Akivaizdžiai visi ir viešojoje erdvėje matome, kad Rusijoje yra planuojama mobilizacija. Nuo mobilizacijos, labai tikėtina, bėgs Rusijos piliečiai. Jie gali bėgti tokiu atveju arba į Lenkiją, ar į Lietuvą ir mes turime valdyti savo saugumą. Pasienyje norime užtikrinti maksimalią apsaugą“, – tvirtino jis, kartu akcentuodamas, jog pasienyje ties Kaliningradu nėra fizinių barjerų, todėl sienos apsaugai tenka pasitelkti žmogiškuosius resursus.
„Pasienyje su Baltarusija mes turime ir fizinę apsaugą, tai yra pastatytą sieną, tvorą, tad priemonės saugoti pasienį yra sustiprintos. Tuo metu Kaliningrado pusėje mes neturime fizinių barjerų, todėl reikia daugiau žmonių užtikrinti pasienio apsaugą. Tai yra labiau žmogiškųjų resursų klausimas“, – pažymėjo ministras.
Trečiadienį R. Kaunas pranešė davęs leidimą pasitelkti kariuomenės pajėgas stiprinant Lietuvos sienos apsaugą ties Kaliningrado sritimi. Ministras tvirtino, kad pasienio „apsauga stiprinama prevenciniais tikslais“.
Kaip skelbė ELTA, trečiadienio vakarą vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pranešė apie priimtą sprendimą stiprinti mūsų šalies pasienio apsaugą ties Kaliningrado sritimi.
Anot jo, tokių priemonių imtasi atsižvelgiant į šią savaitę įvykusį incidentą, kuomet ginkluotų asmenų lydima migrantų grupė bandė neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną.
„Stipriname sienos su Kaliningradu apsaugą – pasitelkiame kariuomenę. Po vakarykščio incidento Latvijos pasienyje, įvertinę bendrą saugumo situaciją regione bei signalus, kad Rusija gali skelbti mobilizaciją, imamės papildomų prevencinių veiksmų“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Katelynas.
ELTA primena, kad šią savaitę mažiausiai 20 migrantų grupė, lydima kaukėtų asmenų, mėgino neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną. Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) duomenimis, migrantų palydovai buvo ginkluoti, grasino kariams ir aktyviai ragino bei stūmė migrantus Latvijos link.
Praėjus kelioms valandoms po incidento, kaukėti asmenys įžengė į Latvijos teritoriją, apgadino elektros skirstomąją spintą ir pavogė vaizdo kameras. Latvijos pareigūnams nespėjus atvykti, jie grįžo į Baltarusijos teritoriją.
NBS teigimu, incidentas patvirtina, kad prie Latvijos ir Baltarusijos sienos toliau vykdomos sąmoningos provokacijos ir keliamos hibridinės grėsmės, o neteisėta migracija naudojama kaip priemonė spaudimui prie Latvijos, Europos Sąjungos bei NATO išorės sienų.
Šiemet neteisėtai kirsti Latvijos sieną iš Baltarusijos pusės neleista beveik 12 tūkst. žmonių.
Premjeras: stipresnė apsauga Rusijos pasienyje „nėra neįprasta“
Lietuvai pasitelkus kariuomenę pasienio su Rusijos Kaliningrado sritimi apsaugai, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad tai nėra neįprasta, o sustiprinta apsauga reikalinga reaguojant į galimas provokacijas.
„Greičiausiai visuomenės reakcija buvo labai aštri, tai nėra labai kažkas neįprasto, tiesiog pasieniečiai kuriam laikui (...) su kariuomene sustiprins patruliavimą pasienio zonoje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas.
Greičiausiai visuomenės reakcija buvo labai aštri, tai nėra labai kažkas neįprasto, tiesiog pasieniečiai kuriam laikui (...) su kariuomene sustiprins patruliavimą pasienio zonoje.
„Buvo nuspręsta apie tai informuoti, kad nebūtų kažkam nuostabos. Tai nebus kažkoks pratybų renginys (...), tiesiog laikinai sustiprinta pasienio apsauga, vertinant tam tikras galimas provokacijas ir rizikas, susijusias su Rusijos veiksmais“, – pridūrė M. Sinkevičius.
Jo teigimu, stipresnė apsauga susijusi ir su incidentu Latvijoje, galima papildoma mobilizacija Rusijoje ir „tam tikromis prielaidomis, kad kai kas sieks išvengti mobilizacijos“.
(be temos)