„Tai, kad Rusijos karo laivai turi lydėti tanklaivius, yra Rusijos karinio laivyno sekinimas. Ir tai yra strateginė dilema, kurią NATO kuria Rusijai, taip kovojant su tuo pačiu šešėliniu laivynu“, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė ministras.
„Tai reiškia, Rusija turi investuoti papildomas lėšas, kad apsaugotų biudžeto pajamas, ir tų biudžeto pajamų vertė tada yra mažesnė. Tai yra sukuriamas geras efektas“, – kalbėjo jis.
Kaip skelbė BNS, manoma, kad Rusija naudoja šimtus laivų, siekdama apeiti tarptautines sankcijas, įvestas po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pasiuntė karines pajėgas į Ukrainą.
Kelios Europos bendrovės perėmė Rusijos naftą gabenančių laivų, pažeidusių Europos sankcijas, kurios yra nukreiptos prieš šį gyvybiškai svarbų Rusijos pajamų šaltinį.
Tai yra sukuriamas geras efektas.
Praėjusį mėnesį priimtos naujos sankcijos leidžia ES narėms parduoti naftą ar bet kokį kitą iš šių laivų konfiskuotą krovinį. Maskva pasipiktino šiais veiksmais, o V. Putinas tai pavadino „piratavimu ir banditizmu“.
Maskva neseniai pradėjo siųsti karo laivus lydėti prekybinius laivus.
Be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino perimti Europos šalims priklausančius laivus, reaguodamas į planus perimti ir sulaikyti Rusijos laivus, įtariamus priklausant Maskvos „šešėliniam laivynui“.
Vakarų veiksmus sulaikant su Rusija siejamus laivus V. Putinas pavadino tarptautinės jūrų teisės pažeidimu. Anot jo, Rusijos atsakas nebūtinai bus vykdomas tuose vandenyse, kuriuose buvo sulaikyti Rusijos laivai.
Krašto apsaugos ministras teigia, kad Rusijos grasinimai nėra naujiena, todėl Lietuva turėtų susitelkti ties svarbesniais darbais.
„Rusija nuolat mums vienokiais ar kitokiais veiksmais grasina. Nieko naujo jų žodžiuose nėra. Manau, mes mažiau turime žiūrėti į Rusiją, o dar kryptingiau dirbti NATO lygmeniu savo valstybes stiprinant ir imtis visų reikalingų priemonių, tiek remiant Ukrainą, tiek stabdant Rusiją“, – teigė R. Kaunas.