Per trejus ateinančius metus romams integruoti Lietuva ketina skirti 5,458 mln. litų. Už šiuos pinigus planuojama šviesti romų tautybės žmones ir puoselėti jų kultūrą bei tradicijas.

Tai numatyta kultūros ministro Arūno Gelūno patvirtintame Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012-2014 metų veiklos plane.

Dokumente numatyta organizuoti romų mergaitėms ir moterims paskaitas sanitarijos ir higienos klausimais, vaikams rengti tapatumo išsaugojimo stovyklas, pasirūpinti jų neformaliu ugdymu, rengti edukacinius užsiėmimus romų vaikams Romų visuomenės centre, įsteigti du mokytojų padėjėjų, dirbančių su romų vaikais, etatus.

Suaugusiems šioms bendruomenėms nariams ketinama teikti informaciją apie Lietuvos pilietybę, asmens tapatybės kortelių, pasų, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimą (keitimą), ugdyti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, organizuoti romams valstybinės kalbos kursus, neformalų švietimą.

Plane taip pat žadama atsakingas institucijas įpareigoti surinkti informaciją apie romų holokausto aukas 1941–1945 metais ir išleisti lankstinuką, surinkti romų folklorą ir išleisti tradicinių dainų kompaktinę plokštelę, išleisti iliustruotą leidinį apie romų istoriją.
Užsibrėžta į bendrojo ugdymo mokyklos programas įtraukti medžiagą apie romų istoriją, etnokultūrą.

Be to, valstybės tarnautojams ir kitoms tikslinėms grupėms planuojama rengti seminarus, ugdymo mokymą, diskusijas lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais. Ketinama žiniasklaidoje propaguoti romų kultūrą, papročius ir teisių užtikrinimą.
Tikimasi, kad šis planas pagerins romų socialinę padėtį ir paskatins tarpkultūrinį dialogą.

Kultūros ministerijos surinkta informacija rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį romų moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose padidėjo nuo 276 moksleivių 1996-1997 metais iki 572 moksleivių 2011-2012 metais, tačiau didžioji dalis romų moksleivių įgyja pradinį išsilavinimą ir įveikia dalį pagrindinio išsilavinimo pakopos.

Vidutiniškai romai mokykloje mokėsi 6-7 metus, per kuriuos baigė penkias klases. Ketvirtadalis romų mokėsi tik pradinėje mokykloje ir yra baigę 1-4 klases.

Dauguma romų pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo neįgyja. Tai riboja jų galimybes susirasti darbą. Sociologinio tyrimo duomenimis, 56,7 proc. suaugusių romų nedirba jokio darbo. 40,7 proc. nurodė, kad šiuo metu turi darbą arba užsiėmimą. Dažniausiai tai yra neformali individuali veikla - metalo laužo rinkimas, būrimas ir prekyba turguje. Pagal darbo sutartį dirba tik 8,7 proc. romų, o samdomą darbą be sutarčių dirba 6,1 proc. apklaustųjų.

Socialinės pašalpos yra daugiau nei trečdalio respondentų pagrindinis pajamų šaltinis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, 2010 metais šios tautybės atstovų skundai sudarė 25 proc. visų besiskundžiančių dėl tautybės, rasės, etninės priklausomybės ir kilmės. Pernai romai skundų nepateikė, vienas tyrimas dėl romų diskriminacijos buvo pradėtas Lygių galimybių kontrolieriaus iniciatyva.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto duomenimis, 2011 metais 64,6 proc. apklaustųjų nenorėjo gyventi romų kaimynystėje.

Parengti ir patvirtinti romų integracijos veiklos planą Lietuvą paskatino pernai balandį patvirtintas specialus Europos Komisijos komunikatas.