Požiūris

Rudojo maro užkratas, arba Bailių išpuoliai prieš mirusiuosius

Socialinių mokslų daktaras

Yra valstybių, kuriose kapų išniekinimas yra pats didžiausias nusikaltimas ir jis baudžiamas mirties bausme. Ir visuomenė tam pritaria, nes šlykštesnio ir niekingesnio nusikaltimo už kėsinimąsi į mirusiuosius žmonija nežino. Juk išsigimėlio užpulta ir žaginama auka dar kažkiek gali priešintis, galų gale maldauti pasigailėti, šauktis pagalbos. Smaugiama senutė, nors ir atsidūrusi beviltiškoje padėtyje, bet vis vien turi nors ir minimalų šansą išlikti gyva. Gal niekšui pritrūks jėgų, gal paskutinę akimirką jį kas nors išgąsdins. Tuo tarpu mirusieji jokių šansų neturi, tai kiekvieno mūsų atskira ir kartu visų bendra atmintis. Ir visas, tiek civilizuotas, tiek necivilizuotas, pasaulis ją kruopščiai saugo.

XXI a. nacio portretas

Klaipėdą galima drąsiai pavadinti vandalų rojumi. Jau bala žino, kiek kartų buvo išniekintos karių kapinės, o štai dabar nužmogėję asmenys tarsi baisi liga įsimetė į Joniškės kapines. Išvartyta, išlaužyta, sudaužyta arti šimto paminklų. Padaryta didžiulė materialinė žala, bet kur kas didesnė – moralinė. Masiškai išsityčiota iš daugeliui mūsų brangių žmonių atminimo, pamintas žmogiškumas, sutryptas šventas tikėjimas, kad po mirties visi yra lygūs.

Pasirodo ne! Klaipėdoje yra žmonių (jei juos dar galima taip pavadinti), kuriems Anapilin išėjusių pavardės, rasė, tautybė ar religija sukelia patologinę neapykantą ir įniršį. Dabar dar nežinome jų pavardžių, nežinome, kas jų tėvai, nežinome, kaip jie augo, tačiau aišku viena – jie užsikrėtę baisia liga, ir ji vadinasi rudasis maras.

Įvairių šalių psichologai, nagrinėję šiuolaikinio fašizmo (nacionalsocializmo) šaknis, yra sudarę XX amžiaus jaunojo nacio portretą. Paprastai tai savo aplinkoje ne itin išsiskiriantis asmuo, turintis keletą itin kruopščiai slepiamų nepilnavertiškumo kompleksų. Dažniausiai pasitaikantys: bailumas, nežymi fizinė arba dvasinė negalia, ypač slepiama paauglystės laikotarpiu, bendravimo su priešingos lyties atstovais baimė, tikra arba tariama lytinė negalia, paslėpta neapykanta vienam iš tėvų ir kt. Tokių baimių ir kompleksų turi kiekvienas normalus žmogus, tačiau jis turi suformavęs sociališkai priimtus mechanizmus, kaip juos įveikti. Tuo tarpu XXI amžiaus naciai tų normalių psichologinių mechanizmų neturi, tad savo nevisavertiškumą, savo kompleksus kompensuoja patologiškai, t.y. iškreiptais būdais.

Tokie neišvaizdūs, nedrąsūs, niekuo iš aplinkos negalintys išsiskirti asmenys, nepasižymintys nei dideliais intelektiniais gabumais, nei kuo nors kitu, labai nesunkiai patenka į autoritetingesnių, fiziškai stipresnių bei iššaukiančiai besielgiančių bendraamžių ar vyresniųjų įtaką. Nebūdami nei protiškai, nei fiziškai stiprūs, jie tampa puikia ideologinių ir psichologinių manipuliacijų medžiaga. Vaizdžiai tariant, tai puikiausia terpė rudojo, o ir kitokio maro baciloms tarpti. Vadovaujami savo vado jie pasiruošę, jei bus įsakyta, į dausas pasiųsti net savo motiną, ką jau bekalbėti apie “vardan idėjos” išvartytus ir išniekintus kapų paminklus.

Nedarbo vaisiai

Tai, kad Klaipėdoje nebaudžiami siautėja vandalai, miesto teisėsaugos organams garbės nedaro. Aišku, galima rasti šimtus pasiteisinimų, kodėl taip yra, tačiau paskutiniu metu niekieno netramdomas jaunimo siautėjimas mieste yra peržengęs visas leistinas ribas. Tiesą pasakius, retas tiki, kad tiek karių, tiek Joniškės kapines išniekino šiaip pagėrusių paauglių gauja. Ėjo pro šalį ir išpaišė, išrašė, išvertė. Ne! Tai jau sistema, organizuota, suplanuota, kryptinga. Deja, atrodo, kad tie, kurie apie tai turėtų daugiausiai žinoti, nežino nieko. Antraip kaip galima, kad paskutiniu metu vakarais gatvės pilnos girtų vaikų ir paauglių ir nė vieno nubausto alkoholio prekiautojo. Arba jau keli mėnesiai įžūliai ir ciniškai dažais terliojami namų fasadai - ir nė vieno sulaikyto “tapytojo”. Žmonės puošia, tvarko miestą, stengiasi, kad jis išsivaduotų iš sovietinio pilkumo gniaužtų, galų gale investuoja į tai didelius pinigus, o čia tuojau pat atlėkęs chamas išterlioja klaikiausiais “kringeliais”. Nejaugi per pastarąjį pusmetį nebuvo galima suorganizuoti kokių nors reidų ar pasalų, kad tie “nesugaunamieji” būtų išgaudyti ir mieste įvesta tvarka. Juk ne iš dangaus jie nusileidžia, o išterlioję sienas ore neišgaruoja. Vadinasi, nedirbama nei mokyklose, aiškinant elementarias elgesio normas, nedirba policija, visiškai apie tai nediskutuojama spaudoje. Tiesą pasakius, jei ir pasirodo vienas kitas straipsnis, tai dažniausiai lyg ir pritariantis tokiam “grafiti”. Per televiziją apie tai iš viso nieko nematyti. Ko gero, pasinėrus į realybės tuštybę ir tuštybės realybę, didaktinėms laidoms tinklelyje vietos nėra.

Visi keliai atviri

Kai taip viskas leidžiama, kai taip viskas galima, kodėl tada negalima išvartyti ir išpaišyti mieste pastatytų paminklų, išniekinti kapų? Juk už tai vis vien nieko nebus. Ir tai yra blogiausia – niekingi darbai dažniausiai lieka neįvertinti. Nesu griežtų bausmių šalininkas, tačiau mūsų Baudžiamojo kodekso nelankstumas kartais stačiai varo į neviltį. Štai kad ir kapų išniekinimas! BK 312 str. 2 dalis sako: - “Tas, kas atlieka vandališkus veiksmus kapinėse arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų”.

Vienu žodžiu, vandalo į “kaliūzę” niekaip neįkiši. Gaus dirbti viešuosius darbus, kurių, aišku, nedirbs, gaus baudą, kurios, aišku, nesumokės, o jei teisėjas ir skirs kokius 2 metus, tai ir tie arba bus atidėti, arba dėl amnestijos vandalas bus paleistas į laisvę iš teismo salės. Tad ko nevampyruoti, nesityčioti, kodėl nenužmogėti? Juk visi keliai atviri, visos sąlygos sudarytos. Išdaužei, išvartei kapus, žmonėms padarei nuostolių už tūkstančius litų, o tau tik pirštu pagraso. Na, tarkime, kad tas skystaprotis pirmą kartą išniekino kapus, na, nesodinkime jo į kalėjimą, bet tegul būna šventa taisyklė, kad padarytą žalą (bent jau materialią) jis privalo atlyginti. Ir kol to nepadarys, turi būti persekiojamas teisingumo. Štai JAV net nutvertas girtas prie vairo privalo registruotis policijoje, lankyti specialius kursus, klausytis paskaitų, laikyti egzaminus. Lietuvoje gi padarei nusikaltimą, pavargęs teisėjas tau “atbumbėjo” nuosprendį, išėjai iš teismo salės ir... pirmyn toliau savo juodų darbų daryti.