„Nors mes ir kalbame apie suaugusius, dažnai paminim moteris, bet kartais nepagrįstai pamirštam, kad tame kontekste paprastai dar būna ir vaikai, kurie ne tik patiria fizinį smurtą, bet ir psichologines traumas“, – BNS sakė ministrė.
„Mūsų pagrindinis siekis – plėsti paslaugas ir tas paslaugas daryti kuo labiau prieinamas ne tik globėjams ir globotiniams, bet lygiai taip pat ir toms šeimoms, kurios yra rizikos aplinkoje“, – teigė ji.
I. Ruginienės teigimu, šiuo metu dirbama ties vaiko garantijų užtikrinimu, siekiama stiprinti ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Ne paslaptis, kad didelį paslaugų paketą padaro nevyriausybinės organizacijos ir, neabejotinai, turime stiprinti pačių nevyriausybinių organizacijų gebėjimą teikti paslaugas, tai yra stiprinti paslaugų prieinamumą“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė I. Ruginienė.
Pasak jos, tai apims ir kompetencijų didinimą, biurokratinės naštos mažinimą.
Ministrė akcentavo, jog per pastarąjį dešimtmetį „nueitas ilgas kelias, tačiau dar daug darbų laukia priešakyje“ užtikrinant, kad kiekvienas vaikas auga saugioje aplinkoje.
„Nuėjom dešimties metų kelią, bet turbūt turėsim dar labai sunkų kelią nueiti, nes ne viskas yra padaryta. Ir šiandien valstybė kelia vieną iš aukščiausių prioritetų: tai yra šeimos stiprinimo prioritetas, – konferencijoje kalbėjo politikė. – Mes keliame prioritetą, kalbant apie vaikus, kad kiekvienas vaikas neturi jaustis atskirtyje ir turi jaustis mylimas.“
Europos Komisijos (EK) atstovė Katarina Ivankovič Kneževič pripažino, kad galbūt Lietuvai ne retai buvo keliami aukšti standartai, „stumiama“ imtis dar didesnių pokyčių, tačiau tai pateikė puikius rezultatus.
„Žinau, kad kartais galbūt šiek tiek stengėmės pastūmėti veikti greičiau, siekti aukštesnių tikslų ir būti itin ambicingiems. Atsiprašau, jei tai buvo šiek tiek perdėta iš mūsų pusės, bet nuostabūs rezultatai, kuriuos pasiekėte, leidžia į visa tai pažvelgti visiškai kitaip“, – konferencijoje kalbėjo K. Ivankovič Kneževič.
Tas pokytis, kuris įvyko paskutinį dešimtmetį ir kuris keitė mūsų nuostatas, kad vaikas yra žmogus.
„Kalbant apie Lietuvą iš Europos perspektyvos, drįsčiau teigti, kad faktai ir skaičiai yra gana daug žadantys. Kalbant apie vaikus be tėvų globos, 18 proc. vis dar gyvena tam tikrose, tarkime, institucinėse įstaigose, bet, kaip minėjau, jie sistemą ruošiasi palikti. Kartais Europos Sąjungoje, kalbant apie vaikus be tėvų globos, šie skaičiai siekia iki 40 proc.“, – kalbėjo ji.
Tuo metu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė atkreipė dėmesį, jog per pastarąjį dešimtmetį šalyje ne tik neliko vaikų globos namų, bet ir sumažėjo pateisinančių smurtą prieš vaikus.
„Tas pokytis, kuris įvyko paskutinį dešimtmetį ir kuris keitė mūsų nuostatas, kad vaikas yra žmogus. Tą įrodo tiek pokyčiai sistemoje, tiek mūsų pačių nuostatos. Ir kiekvienais metais apklausiant žmones apie tai, kas nusuktų ausį savo vaikui už nesutvarkytą kambarį, šis skaičius nuosekliai mažėja“, – sakė I. Skuodienė.
„Jeigu prieš keturis, tris metus beveik pusė apklaustųjų sakytų – na, tai priklauso nuo aplinkybių (...), tai šiai dienai tik daugiau kaip 30 proc. svarstytų ir galbūt dar abejotų, ar nusukti ausį“, – teigė ji.
Renginyje dalyvavęs prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Vaidas Augustinavičius taip pat akcentavo, jog valstybė per pastarąjį dešimtmetį nuveikė tikrai didelį darbą, o „prezidento darbotvarkėje dėmesys šeimoms ir vaikams yra labai aukštai darbotvarkėje“.
Po konferencijos Prezidentūros kiemelyje buvo pristatyta naujais eksponatais papildyta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“, kurioje įamžinta globojančių šeimų kasdienybė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)