Pereiti į pagrindinį turinį

Rugsėjo 1-oji – iššūkis tėvams?

2015-08-27 02:02

Ar brangu vaiką išleisti į mokyklą? Ką pirkti? Klausimų, susijusių  su pasirengimu mokslo metams, kyla visoms vaikus auginančioms šeimoms.

Rugsėjo 1-oji – iššūkis tėvams?
Rugsėjo 1-oji – iššūkis tėvams? / Laimučio Brundzos nuotr.

Ar brangu vaiką išleisti į mokyklą? Ką pirkti? Klausimų, susijusių  su pasirengimu mokslo metams, kyla visoms vaikus auginančioms šeimoms.

Svarbu – motyvas

Tiesa, pradinę mokyklą įpusėjusių vaikų šeimos jau atsirenka, kaip geriausiai ir kartu paprastai galima pasirengti naujiems mokslo metams. Dar paprasčiau vyresniųjų klasių moksleivių tėvams. Telieka vienas klausimas – kokią pinigų sumą teks skirti naujam mokinio kraiteliui.

Moterišką pasirengimo artėjančiam rugsėjui aptarimą nutraukė ramus kolegos tonas: "Viskas labai paprasta. Davėme vaikams po 30 eurų ir pasakėme, kad nusipirktų tai, ko jiems trūksta. Kiek neišleis, liks jų asmeninėms išlaidoms."

Moterys puse lūpų suburbuliavo, kad kolegos vaikai dideli, todėl jis gali taip paprastai imti ir išleisti vaikus savarankiškai apsipirkti, o ką daryti su pirmoku? Taip, būsimo pirmoko su sąrašu būtinųjų prekių neišleisi, tačiau kolegos patirtis pravers, kai būsimieji pirmokai jau eis į penktą ar aštuntą klasę.

"Vaikai pasižiūrėjo, ką turi dar nuo praėjusių mokslo metų, įvertino trintukų, pieštukų ir kitų reikmenų nusidėvėjimą ir paaiškėjo, kad jiems labai nedaug trūksta. Iš duotų pinigų išleido mažąją dalį, o likusius pasidėjo į taupykles", – šyptelėjo kolega. Jis nė neabejojo, kad jei nebūtų pasiūlęs pasilikti sutaupytus pinigus, išlaidos būtų buvusios gerokai didesnės.

Atsirinko tai, kas būtiniausia

Būsimų trečiokų mama prisipažino, kad nebe taip karštligiškai neriasi iš kailio siekdama padėti pliusiukus prie trečiokų kraitelio sąrašo. "Per pirmus dvejus metus supratau, kad toli gražu ne visko prireikia pagal tą sąrašą, kurį pateikia mokykla. Pavyzdžiui, plastilinas – nežinau, ar išvis vaikai juo naudojosi mokykloje", – dėstė mama.

Moteris taip pat minėjo sąraše nurodytą akvarelinių dažų rinkinį – dažniau naudojamas buvo guašas. "Pasimokiau, kad aplankalų knygoms reikia gerokai daugiau, nei nurodyta. Jie labai greitai plyšta. Nepaisant, kad rinkinyje, atrodo, daug aplankalų vadovėliams, tačiau pusė jų iš karto keliauja į šiukšlyną, nes nėra tinkami. Tai ne tik neekonomiška, bet ir neekologiška", – piktinosi mama.

Ji pastebėjo, kad standartiniai "Gilės", "Riešuto" ar "Šaltinėlio" vadovėliai pradinukams būna vienodo dydžio, o komplekte – krūva nestandartinio dydžio aplankalų, todėl jie taip ir lieka nepanaudoti.

Vienu baisiausių momentų mama vadina kuprinių svėrimo akciją. "Jos visada sunkesnės. Susideda vaikai tai, ką privalo turėti tą dieną mokykloje, ir pakilnojęs supranti, kad jau viršyta nustatyta svorio norma", – pastebėjo mama. Net nesvėrus aišku, kad jei tą pačią dieną mokinukui bus matematikos, lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokos, jam teks vilkti į mokyklą tris vadovėlius. O kur dar sąsiuviniai, pieštukai, žirklės, klijai ir kiti reikmenys iš nurodyto sąrašo!

Įgaunama patirtis

"Nebuvo didelio streso nei rengiantis pirmajai klasei, nei ruošiantis į trečią. Gal kiek ilgiau užtrukome parduotuvėje rinkdamiesi reikmenis prieš pirmą klasę. O šį kartą viską susirinkome per 30 minučių ir išleidome apie 35 eurus. Čia – su kuprine, kuri sudarė didžiąją išlaidų dalį", – nė kiek neprislėgta artėjančių naujųjų mokslo metų kalbėjo kita mama.

Kuo vaikai didesni, tuo pasirengti mokyklai paprasčiau. Mama juokėsi, kad labiau pastebimi dydžių pokyčiai. Uniformos naujos dar neprireikė, tačiau didesnis krepšys sportinei aprangai buvo būtinas, nes trečiokės sportbačiai daug didesni nei tie, kurių reikėjo pirmoje klasėje.

Jau apšilusių mokykloje mokinukų mamos lengviau atsipučia ir dėl to, kad lieka reikmenų nuo ankstesnių metų, kurie būna puikiausiai panaudojami. Toli gražu nebūtina visiškai atnaujinti mokinio kraitelio. Panaudoti reikmenys dar gali kuo puikiausiai tarnauti.

 

"Jei vaikas saugo savo daiktus, jų neišmėto, tos išlaidos tampa mažesnės", – įsitikinusi trečiokės mama. Mamos vienbalsiai sutarė, kad vis dėlto kainos išaugusios. "Taip kaip maistą prekybos centre perkame pagal savo piniginės turinį, taip ir reikmenis į mokyklą renkamės pagal išgales ir nesukame galvos", – papildė kita mama.

Svarbu nepamiršti ir miego

Kaip išsirinkti tinkamą kuprinę, kanceliarines prekes, pasirūpinti mokinuko darbo vieta ir jo dienotvarke, darbo ir poilsio režimu – tėvams pataria Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Vienas svarbiausių daiktų mokinukui – kuprinė. Rytais į mokyklą kulniuojantys moksleiviai kartais kelia gailestį. Atrodo, kad jų kuprinės didesnės už juos pačius. Kasdienis vaiko nešulys turi būti patogus ir kiek įmanoma lengvesnis.

Pasak Visuomenės sveikatos biuro specialistės Redos Žaromskytės, kuprinės forma turi būti ergonomiška ir atitikti fiziologinę vaiko stuburo formą. Jei vaikas jaus kuprinės spaudimą iš viršaus, jis kūprinsis, ilgainiui pradės skaudėti pečių lanką ar ties juosmeniu.

Jei kuprinė bus be specialios pakietintos pagalvėlės ties stuburu, ji kryps nuo svorio. Speciali pagalvėlė, esanti kuprinėje, yra atrama, padedanti išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį. Kuprinė turi būti tvirtai prigludusi prie vaiko nugaros. Tinkamai uždėtos kuprinės dugnas turėtų būti 5–10 cm virš vaiko juosmens.

Neužkrauti kupros

Specialistė pastebi, kad geriau, kai kuprinė iš išorės būna sutvirtinta plastmasiniu karkasu, kuris neleidžia jai deformuotis. Vidinė kuprinės dalis, besiliečianti su vaiko nugara ir karkasas turėtų būti pagaminti iš minkštos ir tvirtos, lengvai valomos medžiagos.

Kuprinės diržai turėtų būti ne siauresni nei 3,5 cm, paminkštinti. Diržų ilgį turi būti galima reguliuoti, nes skirtingu metų laiku vaikas vilki nevienodo storio drabužiais. Tuščių mokyklinių kuprinių svoris pradinių klasių moksleiviams turi būti ne daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių moksleiviams – ne daugiau kaip 1 000 g.

"Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. mokinio kūno svorio. Todėl iškraustykite nereikalingus daiktus, nepersistenkite pridėdami per daug pieštukų, rašiklių ir piešimo knygelių, o visų žaislų vieta – namų žaidimo kambaryje", – pataria R.Žaromskytė.

Didžiausią mokyklinių kuprinių turinio dalį sudaro vadovėliai. Vadovėlis 1–4 klasėms turi sverti ne daugiau kaip 300 g, 5–8 klasėms – 400 g, 9–10 klasėms – 500 g ir 11–12 klasėms – ne daugiau kaip 600 g.

Dienos režimas

Mokinio darbo vieta namuose taip pat labai svarbi. Mokinio kambaryje vienas iš svarbiausių baldų yra rašomasis stalas. Jį renkantis pirmiausia reikia prisiminti, kad jis turi atitikti vaiko ūgį. Netinkamai parinktas mokinuko stalas ir kėdė gali būti regos, laikysenos, kraujotakos sutrikimų ir nepakankamo darbingumo priežastis.

Netaisyklinga laikysena formuojasi ir dėl per mažo, ir dėl per didelio rašomojo stalo. Stalas ir kėdė turi atitikti vaiko ūgį. Stalas turėtų stovėti kuo arčiau šviesos šaltinio taip, kad natūrali šviesa kristų iš kairės pusės arba iš priekio. Jei natūralaus ir dirbtinio šviesos šaltinio nepakanka, ant stalo papildomai statoma stalinė lempa.

"Ne mažiau nei mokyklinės prekės ar tinkama darbo vieta, svarbus ir vaiko dienos režimas", – pabrėžė R.Žaromskytė. Pradėjus lankyti mokyklą keičiasi vaikų dienos režimas, veiklos pobūdis. Užuot žaidę judriuosius žaidimus, vaikai didelę dienos dalį praleidžia mokyklos suole, mažėja jų fizinis aktyvumas.

Gelbsti pietų miegas

"Net tie mokiniai, kurie laikomi visiškai sveikais, dažnai skundžiasi fiziniu ir protiniu nuovargiu, galvos ir pilvo skausmais, nervingumu. Kartais tai yra neracionalios mitybos, fizinio pasyvumo ir netinkamo dienos režimo rezultatas", – atkreipia dėmesį specialistė.

Pagrindiniai mokinio dienos režimo elementai – mokymasis mokykloje ir namuose, užklasinė ir darbinė veikla, aktyvus poilsis kuo ilgiau būnant gryname ore, reguliari ir visavertė mityba, fiziologiškai visavertis miegas.

 

Moksliniai tyrimai apibrėžia tikslų laiką, kada vaikas turėtų miegoti. Pats geriausias miegas imuninei sistemai stiprinti ir atminčiai susiformuoti yra nuo 23 iki 3 val. Ši miego fazė ypač reikalinga vaikams. Ir dar niekam nepakenkė snūstelėjimas dienos metu. 15–30 min. pietų miegelio apie 15 proc. pagreitina atminties susiformavimą.

Pasitikėti ir pagirti

Pačios geriausios kuprinės, kokybiškiausi rašikliai ir spalvingiausi pieštukai nedžiugins būsimo mokinuko, jei jis jaus mokyklos baimę, įtampą dėl pokyčių ir tėvų keliamų aukštų reikalavimų.

Ko vaikams dažniausiai trūksta ir kas labiausiai juos skatina, atsakė Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dileta Tindžiulienė.

"Padėti ir pasitikėti vaiku. Kai vaikas tai mato, jis stengiasi ir, jei ne taip gerai pasisekė vieną kartą, jausdamas pasitikėjimą, kitą kartą jis padarys daug geriau", – įsitikinusi D.Tindžiulienė. Švietimo ir ugdymo skyriaus duomenimis, pradinis ugdymas Kaune tikrai yra puikus ir tėveliams esą nėra reikalo jaudintis, kad vaikas kažko neišmoks.

Pradinį mokslą Kaune vaikai baigia visiškai parengti ateičiai. Rugsėjo 10 d. Švietimo ir ugdymo skyrių pasieks šių metų pradinių klasių baigimo standartizuotų testų rezultatai. Pagal praėjusių metų standartizuotų testų rezultatus Kauno pradinukai gavo aukščiausius vertinimus visoje šalyje.

"Pirmiausia tėvai neturėtų užkrauti vaikų per dideliais  lūkesčiais. Vaikams eiti į mokyklą turi būti šventė. Reikia nuteikti, kad jie su noru eitų į mokyklą, nebijotų klausti mokytojos, drąsiai įsitrauktų į ugdymo procesą. Patarčiau kuo daugiau girti vaikus. Nereikia aiškinti vaikui, kad galėjo geriau padaryti. Jie daro viską taip, kaip gali geriausiai. Ir nebūtinai vaikas turi pirmauti nuo pirmos dienos. Vaikai atsiskleidžia įsibėgėjus mokslo metams", – mažųjų pusėn stojo D.Tindžiulienė.

Geriau anksčiau

Specialistė pastebėjo tendenciją, kad atsiranda vis daugiau tėvų, pageidaujančių savo atžalą į mokyklą leisti vėliau, nei numato įstatymas. "Aš siūlyčiau to nedaryti. Buvo tokių tėvų, kurie aiškino, kad jų vaikui rugsėjį sueina septyneri, todėl dar vaiką palaikys namuose, esą jis dar nesubrendęs mokyklai", – dėstė D.Tindžiulienė.

Specialistė primena, kad tėvų pareiga tais kalendoriniais metais, kai vaikui sueina septyneri, užtikrinti, kad jis pradėtų lankyti mokyklą, jei nėra nustatyti specialieji poreikiai, kurie reikalauja atidėti mokslą. Ir atvirkščiai: kai vaikas anksčiau leidžiamas į mokyklą, reikia gauti psichologinės-pedagoginės tarnybos išvadą, kad vaikas jau pasirengęs.

Taip numato įstatymas. Gali atrodyti neteisinga, kai į tą pačią klasę eina sausio ir tų pačių metų gruodį gimę vaikai. Tarp jų būna kone metų skirtumas. Pedagogai aiškina, kad tas metų skirtumas gali išryškėti tik pradžioje, ankstyvoje vaikystėje, esą sulaukus penkiolikos metų tampa visiškai nesvarbu, ar jis gimęs metų pradžioje, ar pabaigoje.

Leisti skleistis pačiam

"Aš sakau, kad vaikams tam tikru momentu atsiranda didelis noras mokytis. Kiti ateina į mokyklą jau mokėdami rašyti, skaityti, o jiems tik šešeri. Ir laikyk tą vaiką namuose. Žinoma, kad tokiu atveju reikia leisti į mokyklą", – aiškino D.Tindžiulienė.

Kol kas Lietuvoje laikomasi nuomonės, kad geriau mokyklą pradėti lankyti anksčiau nei per vėlai. Pripažįstama, kad pradinio mokslo programa nėra labai lengva, tačiau ji priderinta prie vaiko ir jeigu reikia, mokytojas pritaiko prie kiekvieno vaiko poreikių.

"Semiamės naujovių, vaikams visas mokymosi procesas pateikiamas patraukliai. Esame sudarę sutartį su Oksfordo universitetu. Šis universitetas remia mūsų mokyklas, mokančias anglų kalbos nuo ankstyvo amžiaus. Mažieji mokinukai drąsūs. Labai gražiai deklamuoja eilėraščius. Dalyvauja įvairiuose konkursuose jau nuo pirmos klasės. Puikūs pedagogai dirba pradinėse Kauno mokyklų klasėse. Tiesa, jie šiek tiek vyresni. Labai laukiame jaunų pedagogų", – apie situaciją pasakojo specialistė.

Ji kartojo, kad turime leisti vaikui skleistis pačiam. Tėvai neturėtų dominuoti. Kitą kartą tėvai įsivaizduoja, kad jų vaikas labai gabus, ir mažasis keliauja su tėvų lūkesčių kupra bei labai išgyvena, kai tų lūkesčių nepateisina.


Rekomenduojamas pirmoko kuprinės turinys

Sąsiuviniai: rašymui – 5 vnt. (I kl., viena linija ryški, platūs tarpeliai tarp linijų), matematikai – 5 vnt. (I kl., dideli langučiai), natų sąsiuvinis – 1 vnt. Atkreipkite dėmesį, kad rašymo ir matematikos sąsiuvinių popierius būtų nepersigeriantis, sąsiuviniuose turi būti vidinės paraštės.

Akvarelės popierius (A4, A3 formato).

Aplankai: I kl. vadovėliams, pratybų sąsiuviniams (PUPA, RIEŠUTAS, RAKTAS; atsargai nusipirkite du komplektus) ir sąsiuviniams.

Dėklas sąsiuviniams (A4 formato, kad tilptų ir pratybos).

Penalas: du parkeriai (atvira plunksna), du paprasti pieštukai (HB 2B) , drožtukas, trintukas, rašalo kapsulės.

Flomasteriai, spalvoti pieštukai, žirklės (gana aštrios, kad galima būtų kirpti ir įvairų popierių, ir medžiagą, ir siūlus), liniuotė, pieštukiniai klijai.

Pastelinės (aliejinės) kreidelės.

Guašas (geriau rusiškas), akvarelė, indelis vandeniui, plastikinė lentelė arba maža lėkštutė dažams maišyti.

Teptukų piešimui rinkinys (įvairaus storio). Guašui – kietesni, stačiakampėmis galvutėmis

Klijai darbeliams (lipalas).

Plonas ir storas spalvotas popierius (dvipusis).

Plastilinas ar modelinas, lentelė lipdyti.

Ilga sportinė apranga, marškinėliai trumpomis rankovėmis, sportbačiai, šlepetės (mergaitėms – ir sijonėlis) šokio pamokoms.

Krepšelis sportinei aprangai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų