- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
-
Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris
Dešimtokė Bagdana Arseniuk iš Kyjivo rugsėjo 1-ąją šiemet giedojo ne Ukrainos, o Lietuvos himną.
Ji yra viena iš maždaug septynių tūkstančių ukrainiečių vaikų ir paauglių, pradedančių mokslo metus Lietuvoje.
„Rugsėjo 1-ąją atmosfera tiek Vilniaus, tiek Kyjivo mokyklose labai panaši, tik pas mus visi prie širdies pridėję ranką giedodavome himną, čia to iškilmingumo buvo mažiau“, – BNS sakė ankstyvą pavasarį į Lietuvą atvykusi mergina.
Ji pasirinko mokytis Lietuvių namuose – mokykloje, skirtoje lietuviškai nemokantiems vaikams, atvykusiems iš užsienio.
Bagdana drauge su kitais ketvirtadienį klausė šventinio koncerto, iškilmingų kalbų, apžiūrėjo mokyklą, susipažino su mokytoja, sužinojo pamokų tvarkaraštį.
Kyjive likusios jos draugės Mokslo ir žinių šventę praleido namuose.
„Ten Rugsėjo 1-oji vyko nuotoliniu būdu, visi prisijungė į bendrą susitikimą, nors dalis mokyklų dirba ir surengė gyvas šventes“, – BNS pasakojo mergina.
„Greičiausiai pirmus porą mėnesių mokslai vyks mišriu būdu, o paskui turbūt išvis pereis prie nuotolinių pamokų, nes daug vaikų vienoje vietoje nėra saugu“, – svarstė ukrainietė.
Turi lietuviškų šaknų
Ji pati iš pradžių Vilniuje lankys vadinamąją išlyginamąją klasę, tai yra daugiausia mokysis lietuvių kalbos.
„Kadangi turiu lietuviškų šaknų, noriu išmokti lietuvių kalbą. Man to reikia, artimiausiu metu į Ukrainą negrįšime, nes to neleidžia situacija. Reikia kažkaip gyventi toliau, kurti savo ateitį, mokytis. Jeigu gausiu europietišką išsilavinimą, turėsiu daugiau galimybių“, – teigė B. Arseniuk.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Lietuvoje gyvena merginos močiutė. Pavasarį ji truputį lankė Lazdynų mokyklą, o nuo rugsėjo nutarė persikelti į Lietuvių namus, kad gerai išmoktų lietuviškai.
Merginos teigimu, Lietuvoje mokytojai šiek tiek „minkštesni“ nei Ukrainoje, o mokslai trunka 12 metų, todėl programa dėstoma lėčiau, ją lengviau įsiminti ir suprasti.
Reikia kažkaip gyventi toliau, kurti savo ateitį, mokytis. Jeigu gausiu europietišką išsilavinimą, turėsiu daugiau galimybių.
„Ukrainoje būna toks dėstymo tempas, kad mokaisi, mokaisi, mokaisi ir nieko neįmanoma prisiminti, ko mokė“, – teigė ji.
Nepaisant to, kad kažkiek supranta lietuviškai, pasak B. Arseniuk, Lietuvoje jai sunkiausia – bendrauti su žmonėmis.
„Daug ką suprantu, bet nemoku pasakyti“, – tvirtino ji.
Nori namo
Nepaisant to, kad Lietuvoje ukrainietei patinka, ji labai nori grįžti namo.
„Planavome, kad porai metų liksime, tačiau labai noriu grįžti. Viskas lyg ir gerai, patinka, kaip čia gyvename, bet noriu namo, nes labai negerai išvykome“, – sakė B. Arseniuk.
Merginos teigimu, daiktus ji buvo priversta susikrauti per 40 minučių.
Iš pradžių ji nuvyko slėptis pas gimines, gyvenančius netoli Kyjivo.
„Bet ten netoliese buvo karinis dalinys, todėl neatrodė saugu. Buvo nuolatiniai pavojaus signalai, skraidė lėktuvai, nuo kurių triukšmo vis krūpčiojome, naktimis išjungdavo elektrą“, – pasakojo mergina.
Netrukus ji su giminaičiais pasuko į Lietuvą.
Buvo nuolatiniai pavojaus signalai, skraidė lėktuvai, nuo kurių triukšmo vis krūpčiojome, naktimis išjungdavo elektrą.
„Mes važiavome su giminėmis, buvau vyriausias vaikas, jaudinausi dėl mažesniųjų, stengiausi neparodyti savo emocijų, kad bijojau, kad jaudinuosi. Stengiausi raminti ir suaugusiuosius“, – kelionę B. Arseniuk prisimena iki šiol.
Dėl karo – rekordinis skaičius mokinių
Lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas BNS sakė, kad šiemet mokykla priėmė rekordinį naujokų skaičių – 99. Didžioji dalis jų – vaikai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.
Anot direktoriaus, moksleivių srautas iš šių valstybių auga dėl karo.
„Atsirado nauja kategorija – pabėgėliai iš Rusijos, kurie turi pabėgėlio statusą ir planuoja pasilikti Lietuvoje, dėl to leidžia pas mus vaikus“, – teigė direktorius.
Pasak jo, šie moksleiviai kitokie nei atvykstantieji iš Europos valstybių.
„Pas mus pirmieji vaikai iš Ukrainos atvažiavo 2014 metais (po Krymo aneksijos – BNS). Jie atvažiuoja traumuoti, jiems reikia daugiau dėmesio, didesnės pagalbos per adaptacijos laikotarpį. Turime ir psichologą, ir logopedą, ir socialinį pedagogą, turime pagalbos komandą. Bendrabutyje auklėtojai dirba įvairiu paros metu. Yra atidirbta sistema“, – pasakojo G. Rudzinskas.
Jo teigimu, Lietuvių namams šiemet pavesta teikti konsultacijas, rengti seminarus kolegoms iš kitų mokyklų ir dalytis patirtimi, kaip dirbti su lietuviškai nemokančiais vaikais.
7 tūkst. ukrainiečių
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, Lietuvos mokyklas šiais mokslo metais turėtų pradėti lankyti apie 7 tūkst. nuo karo pabėgusių vaikų. Tikslus skaičius paaiškės rugsėjo viduryje.
Lietuvių namuose ji dėkojo mokytojams už jų pagalbą šiems vaikams.
„Jie sugebėjo priimti ukrainiečių vaikus į savo mokyklas kaip į savo namus“, – sakė ministrė.
Anot jos, šiemetinė Rugsėjo 1-oji ypatinga ir tuo, kad mokyklose nebeliks jungtinių klasių.
„Turbūt vienas svarbesnių pokyčių yra, kad mes mokslo metus pradedame be jungtinių klasių ir be labai mažų klasių. Turbūt tai pokytis, kuris buvo vis planuojamas, bet neįvyko vis kelis dešimtmečius“, – BNS sakė J. Šiugždinienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, naujus mokslo metus ketvirtadienį pradėjo apie 460 tūkst. mokinių ir studentų, apie 40 tūkst. mokytojų ir dėstytojų.
Mokyklų duris pirmą kartą pravėrė apie 30 tūkst. pirmokų, universitetų ir kolegijų – 97 tūkst. studentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Švietimo viceministras: diskusijos dėl duomenų viešinimo nebus vienos dienos darbas
Diskusijos dėl švietimo duomenų prieinamumo apie valstybinius brandos egzaminus ir moksleivių patikrinimus nebus vienos dienos darbas, sako švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas. ...
-
VMI, „Sodra“ ir Užimtumo tarnyba atsisako trumpųjų konsultacijų numerių: pokyčiai nuo spalio 1-osios2
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ ir Užimtumo tarnyba informuoja, kad nuo šių metų spalio 1 d. aktuali konsultacijos klientams bus teikiamos bendraisiais informacijos centro telefono numeriais. ...
-
Gėda: globos namų gyventojams – „šlamštas“, o iš jiems skirtų produktų administracijai kepti kibinai6
Marijampolės savivaldybėje įsikūrusių globos namų gyventojams tiektas nevisavertis maistas, tuo metu iš jiems skirtų produktų kepti kibinai administracijai, nustatė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai. ...
-
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“: kopiame į Pelėdų kalną5
„Kauno detalių“ video pasakojimai – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detalių“ įkūr...
-
Santaros klinikos Ukrainos kariams perdavė tris automobilius
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Ukrainos kariams perdavė tris automobilius. Klinikos nurodo, kad pristatyti automobiliai – ne greitosios medicinos pagalbos, tačiau gyvybiškai svarbūs karo nualintos valstybės socialinėms reik...
-
Teismas išnagrinėjo J. Kudimovo skundą dėl atimtos pilietybės: sprendimą skelbs spalį
Regionų administracinis teismas ketvirtadienį išnagrinėjo verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo skundą dėl iš jo atimtos Lietuvos pilietybės, sprendimas bus paskelbtas spalį. ...
-
Perspėja dėl smarkaus lietaus: žada mobilizuoti papildomas pajėgas10
Tarnybos įspėja, kad artimiausiu metu gali įsismarkauti lietus. ...
-
Žiniasklaidos organizacijos kreipėsi į šalies vadovus dėl neteikiamų švietimo duomenų
Žiniasklaidai atstovaujančios organizacijos kreipėsi į šalies vadovus dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) neteikiamų duomenų apie valstybinius brandos egzaminus ir moksleivių patikrinimus. ...
-
Pasiklydusiems grybautojams – miškininkų patarimai
Rudenį prasidėjus permainingiems orams ir trumpėjant dienoms, neretai miškingose vietovėse pasiklysta grybautojai. Dėl šios priežasties miškininkai pataria atkreipti dėmesį į tam tikrus aplinkos ženklus, padėsiančius greičiau ...
-
Kas apipiešia Klaipėdos senamiesčio pastatų fasadus?9
Klaipėdos policijos komisariato pareigūnai bus priversti imtis menotyrininkų įgūdžių turinčių specialistų darbo. Jiems teks rasti, kas apipiešia senamiesčio pastatų fasadus. ...