Nuo metų pradžios įsigaliojo privalomas gyvūnų ženklinimas poodinėmis mikroschemomis. Neslopsta diskusijos, kad šiai prievolei nepasirengta. Seime jau įregistruota šio įstatymo pataisa.

Privertė susimąstyti

Viešojoje erdvėje dalijamasi vienoje veterinarijos klinikoje kabančiu skelbimu: "Mūsų klinikoje vis dažniau sulaukiame skambučių su pageidavimu eutanazuoti augintinį, šeimos narį. Todėl norime visus informuoti, kad be rimtos priežasties mes to neatliekame."

Tokį skelbimą iš karto imta vertinti kaip privalomo keturkojų ženklinimo rezultatą. Esą šeimininkai taip sprendžia juos užgriuvusią prievolę. Atsirado vertinimų, esą jau geriau leisti augintiniui oriai išeiti, nei paslapčia palikti jį prie kokio daugiabučio, pamiškėje ar netoli gyvūnų prieglaudos.

Specialistai skeptiškai vertina padaugėjusių prašymų eutanazuoti gyvūnus sąsajas su privalomuoju švelniakailių gyvūnų ženklinimu. "Šis skelbimas nesusijęs su žymėjimu. Tai įsisenėjusi problema, kai katė ar šuo prabėgdavo tarp karvių ir netrukdė, o bute ėmė trukdyti. Žmogus, prieš įsigydamas gyvūną, turi suvokti atsakomybę", – pastebėjo vienos veterinarijos klinikų vadovas Justas Kantoravičius.

Už gerumą – mokesčiu?

"Sveikų ir jaunų gyvūnų mes nemigdome. Kol kas nepasitaikė tokio atvejo, kad šeimininkai prašytų gyvūną migdyti dėl ženklinimo. Tik buvo klausimų, ar galima operuoti gyvūną, jei jis neregistruotas. Kiek suprantu, šeimininkai jaudinasi, nes mano, kad jei gyvūnas neženklintas, veterinarai nesuteiks pagalbos. Gal čia tiesiog nežinojimas", – pastebėjo kitos klinikos vadovė Irma Sakavičienė.

Bendros veterinarijos specialistų nuomonės dėl gyvūnų ženklinimo poodinėmis mikroschemomis taip pat nėra. Vieni pastebi, kad tikrai neverta ženklinti namie auginamų ir į lauką nevedamų kačių. Kitiems atrodo, kad dvylikos metų amžiaus ribą perkopusį gyvūną taip pat vargu ar verta ženklinti.

"Atsakingi šeimininkai ir taip ženklina. Nors vienareikšmiškai vertinti negaliu. Tarkime tie, kurie laiko kates ir jų neveda į lauką,  nemanau, kad puls ženklinti. Gal dar atšauks šią tvarką", – svarstė veterinarijos klinikos vadovė Rima Žiniauskienė.

Sutariama dėl vieno – kad pabėgti ar paklysti linkusį gyvūną aktualu paženklinti pačiam šeimininkui. Didžioji problema – kaimuose gyvenantys žmonės, kurių ūkiuose bėgioja ne po vieną augintinį. Negana to, dažnas atokiau gyvenantis padorus žmogus priglaudžia, pamaitina atklydusį išbadėjusį benamį. Jei kažkada parodei atjautą ir priglaudei benamį šunį ar katę – dabar už tai susimokėk?

Rekomenduoja neskubėti

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos duomenimis, nuo metų pradžios daugiau nei 2 tūkst. šeimininkų paženklino savo augintinius. Pagal preliminarius šalyje esančių augintinių skaičius tai tėra lašas jūroje. Mūsų šalyje apytikriai gali būti apie 650 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. kačių.

Augintiniams ženklinti šeimininkams skirta pusantrų metų – iki 2017 m. balandžio. Veterinarijos klinikų atstovai tvirtino, kad kol kas sulaukia daugiau skambučių telefonu dėl informacijos stygiaus nei norinčiųjų žymėti gyvūnus antplūdžio. "Rekomenduojame žmonėms neskubėti. Gal kas nors keisis", – atviravo R.Žiniauskienė.

Žmonės atbaido ir ženklinimo kaina. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose šios paslaugos kaina svyruoja nuo 15 iki 30 eurų. Viešai skelbiama, kad mikroschema kainuoja 2,5 euro, o visa kita yra paslauga. Kai kurių veterinarijos klinikų vadovai tvirtino, kad mikroschemas yra pirkę anksčiau, kai jos kainavo brangiau. Daugelis pripažįsta, kad ženklinimo kaina kandžiojasi, nepaisant įstatymo šalininkų rekomendacijų, kad pakaktų kas mėnesį atidėti po eurą ir per įstatymo numatytus pusantrų metų nesunkiai susitaupytų reikiamą sumą.

Veterinarijos klinikų atstovai neneigė, kad klientai pasakoja įvairių istorijų. Viena klientė pastebėjo, kad prie jos namo yra atvežti ir palikti keturi šunys ir keturios katės. Neatmetama prielaida, kad žmonės atsisako gyvūnų būtent dėl privalomo ženklinimo. "Tikimybė yra, kad kai ženklinti skirtas laikotarpis eis į pabaigą, nereikalingų gyvūnų padaugės", – svarstė I.Sakavičienė.

Kaltinimai manipuliavimu

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė įsitikinusi, kad tai esą manipuliavimas įstatymu. "Yra keturiolika nevyriausybinių organizacijų, kurios dirba dėl gyvūnų ženklinimo ir nė vienoje organizacijoje po šio įstatymo įsigaliojimo nepadaugėjo atiduodamų gyvūnų", – tvirtino B.Kymantaitė.

Ji įsitikinusi, kad įstatymas įpareigos keturkojų šeimininkus būti atsakingus. "Žiauraus elgesio su gyvūnais buvo ir iki įstatymo įsigaliojimo, todėl dabar minimus žiaurius atvejus vargiai galima sieti su įstatymu", – neabejojo B.Kymantaitė.

Problemos neišpręs

Vis dėlto "Nuaro" statistika verčia suklusti. Gruodį prieglaudoje sukaičiuotas 71 keturkojis, o sausį – jau 100 daugiau. "Nesakau, kad gyvūnų tiek padidėjo vien todėl, kad žmonės jų atsisako. Keturkojai nebeimami, nes žmonės nežino, kaip toliau bus su tuo įstatymu. Visi įsiaudrinę ne vien dėl paties ženklinimo. Baiminamasi, kad ateityje gyvūnai gali būti apmokestinami", – klientų nuogąstavimais dalijosi "Nuaro" direktorė Jurgita Gustaitienė.

Beglobius Kaune priglaudžiančios bendrovės vadovė retoriškai klausė, kas turėtų paženklinti gatvėje rastą ir dovanoti ruošiamą gyvūną. "Kur nors rajone iš gailesčio žmonės pašeria atklydusias kokias penkiolika kačių, kelis šunis, tačiau ženklinti jų tikrai neveš. Kas tada?" – klausė J.Gustaitienė.

"Nuaro" vadovė įsitikinusi, kad priverstiniam ženklinimui nebuvo pasirengta, toks žingsnis – ne laiku ir nėra tinkamai apgalvotas. Jį sustabdžius dar būtų galima išvengti klaidų.

Pasak J.Gustaitienės, praėjusiais metais jų prieglaudoje buvo keturi ženklinti šunys, tačiau šeimininkų rasti nepavyko, nes keturkojai nebuvo registruoti.

Esą panašiai gali būti ir dabar. J.Gustaitienė dėliojo tokį scenarijų: veterinarijos klinikoje gyvūnui bus įdėta mikroschema, tačiau prievolės registruoti iš karto nėra. Klinikoje registracija kainuoja, o Valstybinė veterinarijos tarnyba registruoti privalo už dyką. Esą garantijos, kad šeimininkas nueis visą įstatymo numatytą kelią, tikrai nėra, ir tai didžiulis nepatogumas žmonėms.

J.Gustaitienė įsitikinusi, kad senoji sistema, kai gyvūno ženklinimas ir registravimas šeimininkui nekainavo, o kompensuodavo savivaldybės, buvo teisingesnė.

Oficialus motyvas

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad Gyvūnų augintinių registravimo tikslas yra mažinti beglobių ir bešeimininkių kačių ir šunų populiaciją, taip užtikrinant jų gerovę, apsaugoti visuomenę ir kitus gyvūnus nuo pavojingų gyvūnų ir jų ligų. Ypač nuo pasiutligės, kurią platina katės, šunys ir šeškai

Paženklintų augintinių duomenys kaupiami Gyvūnų augintinių registre, kurį tvarko Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Taip pat už registrą atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios teritoriniai skyriai nemokamai priima augintinių savininkų prašymus įregistruoti mikroschema paženklintą gyvūną Gyvūnų augintinių registre.

Jame bus nurodyti gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys ir savininkas turės visą reikalingą informaciją dėl skiepijimo pabaigos termino.

Prašymai dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir registravimo teikiami veterinarijos paslaugų teikėjams, turintiems teisę ženklinti gyvūnus. Veterinarijos paslaugų teikėjų sąrašas skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje.

Komentarai

Kęstutis Daukšys

Seimo narys

Gyvūnų ženklinimas neatitinka realios situacijos. Teigiama, kad tai daroma dėl pasiutligės, tačiau paskutinis pasiutligės atvejis registruotas 2004 m. Kitas argumentas – kad nebūtų beglobių gyvūnų. Mano nuomone, šis įstatymas kaip tik skatina, kad tų beglobių rastųsi daugiau. Esu paruošęs pataisą, kad Vyriausybė paruoštų normalią sterilizavimo programą, kuri padėtų kaime gyvenantiems ir lauke šunis ar kates auginantiems žmonėms kontroliuoti tų naminių gyvūnų veisimąsi.

Katė tris kartus per metus gali atsivesti, kalė – du kartus. Būna, kad tokios problemos sprendžiamos paprastai: į maišą ir – į balą. Jeigu norime išvengti tos gyvūnų dramos, manau, galėtume rasti ES pinigų, kad žmogui nedidele dalimi, o gal ir visai nereikėtų prisidėti prie sterilizacijos. Per 3–4 metų būtų galima pasiekti, kad ne veisėjų ūkiuose tų keturkojų rastųsi kuo mažiau.

Šiandien iš šio įstatymo yra tik uždarbis veterinarams ir tiems, kurie tas ženklinimo mikroschemas veža. Specialiai paskambinau į kelias klinikas Vilniuje. Vienoje ženklinimas kainuoja 15 eurų ir dar 6 eurai už registraciją, kitoje 25 eurai, bet yra kur kainuoja ir 30 eurų. Žmogui, kuris šunį laiko ne dėl grožio, o dėl saugumo arba vienišam pensininkui – dėl bendravimo, tai dideli pinigai.

Šeimininkai, kurie nori, kad jų gyvūną būtų galima surasti, kai pabėga, patys ženklina. Tie, kurie veisia, privalo ženklinti.

Aiškinama, kad ženklinimas skirtas mažinti beglobių gyvūnų, tačiau tai tikrai šios problemos nesprendžia.

Buvo padaryta studija tose šalyse, kurios privalomą ženklinimą įsivedė prieš kokius septynerius metus. Niekas nepasakė, kad gerai. Tik 17 proc. pasakė, kad sumažėjo beglobių skaičius, o dauguma – kad niekas nepasikeitė. Tai dar kartą rodo, kad ženklinimas yra skirtas visai kitiems dalykams. Reikia atsakyti – kokiems. Jei jis skirtas tam, kad suženklinus būtų įvesti mokesčiai, tai taip ir reikia sakyti.

Orinta Leiputė

Seimo narė

Privalomas gyvūnų ženklinimas sukėlė diskusijų bangą. Žmonės tai vertina nevienareikšmiškai. Neigiamų vertinimų atsirado greičiausiai todėl, kad mažoka informacijos. Žemės ūkio ministerija tikrai galėjo daugiau darbo atlikti šviečiant visuomenę. Įstatymas įsigaliojo tik šiemet, tačiau priimtas jis buvo prieš trejus metus ir darbo grupė dirbo pusantrų metų.

Daug kritikos buvo dėl aukštos ženklinimo kainos, tačiau jau dabar matau, kad kai kurios veterinarijos klinikos tai daro už 15 eurų ir dar nemokamai paskiepija nuo pasiutligės. Manau, kad kritika dėl aukštos kainos buvo nepagrįsta. Girdžiu apie didėjantį išmetamų gyvūnų skaičių. Manau, kad normalūs šeimininkai šitaip nesielgia, o kurie taip elgiasi, nebuvo verti auginti to gyvūno. Galvoju, kad tai nesusiję su įstatymo įsigaliojimu ženklinti gyvūną. Tie, kurie išmeta gyvūnus, tik naudojasi šia situacija. Apskritai žiauraus elgesio yra daug.

Ženklinimas kaip tik padės nustatyti, kas buvo gyvūno savininkas ir, taikant sterilizavimo programas, galėsime suvaldyti gyvūnų veisimąsi, ypač pavasarį, kai pasipila daugybė katinukų ir šuniukų. Bet kokie siūlymai stabdyti šį įstatymą yra pataikavimas rinkėjams, o ne noras gerinti beglobių gyvūnų padėtį. Vis dėlto mes turime siekti atsakingo gyvūnų augintojų, šeimininkų elgesio su gyvūnais. Registras sukurtas ir viskas veikia, gal tik reikia kai ką pataisyti, tačiau, grįžus atgal, būtų padaryta didelė žala.