Panašių perspėjimų jau buvo sulaukę ne tik Sausio 13-osios bylą nagrinėję teisėjai, bet ir J. Žilinskas. Apie jo įžvalgas Sausio 13-osios byloje Maskvai galimai pranešė dabar jau nuteistas Algirdas Paleckis.
„Čia buvo dar iki to laiko, kai paaiškėjo, kad turime asmenį, kuris renka informaciją apie žmones, kurie yra susiję su Sausio 13-osios byla. Ir labai nustebęs supratau, kad ir aš patekau į tų interesą sukėlusių žmonių sąrašą. Na, matyt, dėl to, kad visą laiką domėjausi tais klausimais, rašiau apie juos. Pasirodo, galėjau būti įdomus“, – sakė MRU profesorius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Jis atskleidė, kad didelių problemų keliaujant tai nepridarė, bet apsaugos priemonės buvo būtinos.
„Tai tiesiog suteikė tokią psichologinę įtampą. Tiesiog buvo sutartos tokios taisyklės – kad aš prieš išvažiuodamas pranešu mūsų institucijoms, kad iškeliauju. Ir grįžęs pranešu, kad viskas gerai. Plius dar turėjau šiokį tokį dokumentą, kuriuo, jeigu ką, galėčiau pasinaudoti, jeigu iškiltų man kažkokios problemos. Visą laiką po ranka turėdavau mūsų diplomatinių ir konsulinių atstovybių kontaktus, kad jeigu tik kas – iš karto kreipiuosi pagalbos ir man padeda. Nes situacija buvo tokia, kad niekas tiksliai nežinojo, kaip gali būti ir kas. Tai buvo visiškai prevenciška ir įdomu“, – teigė J. Žilinskas.
Tiesiog buvo sutartos tokios taisyklės – kad aš prieš išvažiuodamas pranešu mūsų institucijoms, kad iškeliauju. Ir grįžęs pranešu, kad viskas gerai.
Profesorius sakė, kad kol kas kelionių į Rusiją ar Baltarusiją neplanuoja, bet yra ir kitų šalių, kurių turėtų vengti.
„Buvo pasakyta, kad su tose šalyse, su kuriomis Rusija turi gerus ryšius, geriau nesilankyti. Ir aš į tokius įspėjimus paprastai įsiklausau. Tik reikia turėti galvoje, kad mano atvejis buvo visiškai kraštutinis ir mažasis. Kadangi, tarkime, kiek aš žinau, man nebuvo Rusijoje iškelta byla dėl mano vaidmens, kuris, kaip sakiau, buvo minimalus. Bet kai eina kalba apie Sausio 13-osios bylos teisėjus, tai jiems visas šis reikalas yra tikrai labai rimtas“, – tikino J. Žilinskas.
Rusija bylomis dabar grasina ir Lietuvos merams, kurie savo savivaldybėse griauna sovietinius paminklus. Esą bet kuris, nors kiek nepatogus Kremliui, gali sulaukti tokių kaltinimų ir prieš keliaudamas turėtų pasitikrinti.
„Manyčiau, kad atsargumas niekada nekenkė. Antras dalykas – dabar situacija yra kiek pasikeitusi, mano supratimu. Nes Rusija turi labai daug kitų rūpesčių. Nemanau, kad jos teisėsauga sugebėtų taip greitai prasisukti, kadangi čia reikia ne tik bylą iškelti, suorganizuoti visą tyrimo procedūrą, bet taip pat pateikti tarptautinės paieškos orderius ir panašius dalykus. Ta grėsmė, nesakyčiau, kad yra tokia visiškai tuoj pat nutiksianti. Bet, aišku, manau, kad čia pirmiausia yra mūsų institucijų labai svarbi užduotis sekti būtent tą tarptautinę situaciją teisėsaugos srityje, žiūrėti, ar neatsirado Rusijos tarptautiniai arešto orderiai, apie kuriuos reikia pranešti kuo skubiau, kad tai yra politinio persekiojimo elementas“, – šnekėjo profesorius.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Šančiuose neliko paminklo „Karys“
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Tarptautinė paieška – gana mechaninis dalykas.
„Jeigu atsiranda paieškos galimybė, tai tau tokia grėsmė gali iškilti bet kur. Čia svarbu žinoti kelis dalykus – kad Rusijoje yra byla ir kad yra tarptautinė paieška. Tarkime, jeigu byla tyliai iškelta, arba masinė – visiems merams, kurie savo teritorijoje nukėlė sovietinį balvoną – Lietuvos institucijos dar gali nežinoti. Bet svarbiausias dalykas – „Interpolo“ paieškų schema. „Interpolo“ biuras Lietuvoje ir generalinė prokuratūra turi šį dalyką stebėti“, – aiškino jis.
