Tai rašoma kasmetiniame grėsmių vertinime, kurį antradienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

„Srityje dislokuota karinė grupuotė nuosekliai stiprinama: atnaujinama sena ir kuriama nauja karinė infrastruktūra, formuojami nauji kariniai daliniai, tiekiama nauja ginkluotė ir kovos technika, srities sausumos ir jūrų poligonuose vykdomas intensyvus kovinis rengimas“, – rašoma dokumente.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad didesnis karinis aktyvumas greta Lietuvos esančiuose Rusijos poligonuose „neigiamai veikia Lietuvos saugumo aplinką, didina net ir netyčinių incidentų riziką“.

Anot dokumento, Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24-48 valandas nuo įsakymo gavimo.

Kita vertus, žvalgyba pabrėžia, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti, išvengiant plataus NATO įsitraukimo.

„Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – teigiama ataskaitoje.

Anot ataskaitos, Baltarusijai Rusijos karinėje doktrinoje skiriamas „buferinės“ valstybės vaidmuo – Rusija Baltarusijos teritoriją naudoja karinėms operacijoms planuoti ir karinei galiai demonstruoti, o gilėjanti karinė integracija ir ekonominė priklausomybė mažina Minsko galimybes vykdyti nepriklausomą gynybos ir saugumo politiką.