Rusijos tėvynainių užsienyje paramos fondas skyrė lėšų Lietuvos teritorijoje padarytais nusikaltimais įtariamo Antrojo pasaulinio karo metais NKVD, o vėliau KGB tarnavusio Aleksandro Kardanovskio gynybai.

Toks sprendimas priimtas praėjusį trečiadienį vykusiame Fondo valdybos posėdyje, pranešė portalas ruvek.ru.

„Išskirta subsidija Antrojo pasaulinio karo veterano A.Kardanovskio gynybai teismuose, kurį Lietuvos valdžia įtaria tarnybinais nusikaltimais, neva įvykdytais Lietuvos SSR teritorijoje 1949 metais“, - rašoma pranešime.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro administruojamoje svetainėje kgbveikla.lt yra pateikta išsami A.Kardanovskio tarnybinė biografija.

Pasak šios svetainės, A.Kardanovskis 1946-1947 metais ir 1951 metais dalyvavo kovinėse operacijose prieš Lietuvos partizanus.Šio asmens tarnyba sovietų represinėse struktūrose prasidėjo 1940 metais, kuomet jis tapo NKVD ypatingojo skyriaus Orlovo karinės apygardos operatyviniu įgaliotiniu.

1946-1947 metais A.Kardanovskis dirbo MGB tardytoju Lietuvos SSR, vėliau užėmė vadovaujančias pareigas šioje tarnyboje.Nuo 1954 iki 1980 metų pabaigos A.Kardanovskis ėjo įvairias vadovaujančias pareigas Lietuvos KGB.

Šiuo metu A.Kardanovskiui yra 95 metai.Tėvynainių, gyvenančių užsienyje, paramos ir teisių gynimo fondas buvo įsteigtas pernai Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo įsakymu.

Sovietų represinių struktūrų veiklą Lietuvoje tyręs istorikas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas BNS sakė, jog jam neteko susidurti konkrečiai su duomenimis apie A.Kardanovskį, tačiau pridūrė, jog šio asmens tarnybos pobūdis ir laikas leidžia spėti, kad jis gali būti prisidėjęs prie trėmimų.Jis pažymėjo, jog Rusijos parama buvusiam sovietinio saugumo karininkui parodo šios šalies vertybines nuostatas.

„Tenka tiktai apgailestauti, kad Rusija niekaip neįvertina savo pačios istorijos, nes tie žmonės, kurie dalyvavo organizuojant terorą, organizavo terorą ne tik prieš lietuvius, bet prieš pačius rusus. Kyla klausimas, ar jie lygiai taip pat gins ir jei Rusijoje būtų iškelta buvusio gulago kalinio byla prieš buvusį jo kankintoją? Ar jie pasiruošę ir tuos žmones ginti? Aš manau, tai rodo daugiau jų vertybinę orientaciją“, - sakė A.Anušauskas.

Parlamentaras taip pat pridūrė, kad A.Kardanovskio įvardijimas Antrojo pasaulinio karo veteranu nebūtinai reiškia, kad jis iš tikrųjų buvo fronte.

„Buvusiems MGB (sovietų saugumo ministerijos - BNS) darbuotojams, nebuvusiems fronte taip pat buvo suteikiami veteranų statusai. Šiuo konkrečiu atveju aš negaliu pakomentuoti, bet, pavyzdžiui, Lietuvoje 80 - aisiais metais stribams, kurie jokiame fronte niekada nebuvo, buvo suteikti Antrojo pasaulinio karo veteranų statusai“, - kalbėjo A.Anušauskas.

1944 metais prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, Lietuvoje kilo ginkluotas pasipriešinimo judėjimas, kuriame iki 1953 metų dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. partizanų. Šiuo laikotarpiu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.1941 metų birželį Lietuvoje pradėtos masinės represijos, kurias vykdė Sovietų Sąjunga.

Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.