Dėl Rusijos pareigūnų komentarų, susijusių su Austrijos atsisakymu išduoti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje, Rusijos ambasadoriui Lietuvoje įteikta nota, ketvirtadienį pranešė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

"Vakar užsienio reikalų viceministras buvo įpareigotas susitikti su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje ir įteikti jam Lietuvos užsienio reikalų ministerijos notą. Tas ir buvo padaryta", - naujienų portalo delfi.lt konferencijoje sakė ministras.

"Notoje reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialiame tinklalapyje paskelbtų tikrovės neatitinkančių ir įžeidžiančių teiginių. Notoje taip pat prašoma paaiškinimo dėl galimo Rusijos poveikio Austrijos oficialioms institucijoms dėl minėto įtariamojo paleidimo", - teigė A.Ažubalis.

Antradienį Rusijos ambasadorius Austrijoje Sergejus Nečajevas pagyrė Sausio 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą paleidusių austrų pareigūnų profesionalumą ir tikino, kad Maskva nespaudė Vienos priimti tokį sprendimą.

Diplomatas taip pat menkino Lietuvos "teisinės kultūros lygį".

"Svarstydama tai išsigalvoto orderio pagrindu, austrų teisėsauga parodė aukštą profesionalumą ir nešališkumą neleidusi įtraukti Austrijos į purvinas trečiosios šalies politikų intrigas, kurie nori susikrauti kapitalą suvedinėdami sąskaitas su savo pačių istorine praeitimi", - teigė S. Nečajevas.

Pasak A.Ažubalio, per susitikimą su viceministru Evaldu Ignatavičiumi ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė pripažino, kad Rusijos ambasadoriaus Austrijoje interviu buvo nekorektiškas.

"Kalbant apie Rusijos vaidmenį šioje istorijoje, mes tik renkame informaciją, todėl dabar būtų neišmintinga oficialiai skelbti tai, ką turime", - sakė A.Ažubalis.

Praėjusį ketvirtadienį Vienos oro uoste buvo sulaikytas M.Golovatovas, kuris vadovavo būriui 1991 metų sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus televizijos bokštą. Nepraėjus nė parai austrai Lietuvos ieškomą M.Golovatovą paleido.
Tai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą, kuriam pritarė Latvija ir Estija. Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas.