Jie parengė ir registravo atitinkamas įstatymo pataisas.

Pagal jas į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą bei privalomąją karo tarnybą nebūtų priimami asmenys, turintys pilietybę tų valstybių, į kurias Vyriausybė yra uždraudusi jiems vykti.

Jeigu šių šalių pilietybę įgytų jau kariuomenėje tarnaujantis asmuo, jis būtų atleistas iš tarnybos.

Vyriausybė yra patvirtinusi, kad profesinės karo tarnybos kariai ne tarnybos tikslais negali vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes – Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją.

„Lietuvos žvalgybos institucijos ne kartą akcentavo, kad riziką krašto apsaugos sistemos personalo pažeidžiamumui kelia jo socialinės, teisinės, dalykinės ar kitos sąsajos su priešiškų užsienio valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, žvalgybos ir saugumo, teisėsaugos institucijomis, karinėmis ir kitomis mokymo įstaigomis. Kaip vienas iš pažeidžiamumą didinančių veiksnių įvardijamas tam tikros užsienio valstybės pilietybės turėjimas“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, kyla rizika tokių asmenų disponuojamos su krašto apsaugos sistemos veikla susijusios informacijos saugumui. Be to, dėl galimų ryšių su priešiškomis valstybėmis toks personalas ir savo iniciatyva galėtų vykdyti destruktyvią, prieš krašto apsaugos sistemą ir Lietuvą nukreiptą veiklą.

Pataisos esą leistų užtikrinti, kad dėl priešiškų valstybių pilietybės turėjimo kariai netaptų potencialiais užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų domėjimosi, verbavimo objektais, o ginkluoto konflikto su šiomis valstybėmis atveju nekiltų klausimų dėl kario konstitucinės pareigos ginti Lietuvą vykdymo.

„Tokie asmenys neturėtų būti priimami į karo tarnybą, o jau tarnaujantys turėtų būti atleisti, jei įgytų priešiškos valstybės pilietybę. Tai būtina, norint sumažinti Lietuvos karių pažeidžiamumą priešiškų valstybių žvalgybai ir užtikrinti karių ištikimybę Lietuvai“, – tvirtino gynybos ministras.

Lietuvos žvalgyba yra įspėjusi, kad priešiškos žvalgybos ir saugumo tarnybos ieško galimybių į žvalgybos veiklą įtraukti dvigubas pilietybes turinčius asmenis.

Rugpjūtį Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė panašų įstatymo projektą, ji siūlė Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turinčių Lietuvos piliečių nepriimti į Lietuvos šaulių sąjungą.