Lietuvoje beveik 3 mln. krepšinio specialistų ir beveik 3 mln. vairuotojų. Tarp vienų ir kitų skirtumas vienas – krepšinio specialistui net nereikia stebėti rungtynių, kad viską žinotų, o štai vairuotojui, kad galėtų važiuoti, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas yra būtinas. Ir būtinas kiekvienai transporto priemonei, kad ir kiek jų turėtum, nors dviejų vienu metu neįmanoma vairuoti.

Iš Kauno kilęs buvęs lenktynininkas, automobilių ir saugaus eismo ekspertas S.Brundza buvo sukaupęs įspūdingą senovinių automobilių kolekciją. Muziejuje buvo daugiau nei 100 antikvarinių ir sportinių automobilių. Tik čia buvo galima išvysti sportinių, karališkų transporto priemonių, kokiomis riedėdavo aukščiausi šalių vadovai ir prezidentai.

2015 m. pardavė kolekciją, nes nepavyko gauti patalpų muziejui. Dabar S.Brundzos garaže tik keletas automobilių.

Visi kolekcininko automobiliai buvo važiuojantys. Nori vairuoti – apdrausk visus 100 automobilių. Normalu? Ar ne teisingiau būtų privalomai apdrausti vairuotojo veiksmus?

"Taip, visais turimais vienu metu nepavažiuosi, – sako S.Brundza, praėjusią kadenciją buvęs Seimo nariu, Gedimino Kirkilo Vyriausybės laikais (2007–2008 m.) – visuomeniniu premjero patarėju saugiam eismui. – Tai eilinis paradoksas, dėl to teko ginčytis ir su draudikais, ir su kitais. Civilinė atsakomybė turėtų būti asmeniui. Aišku, gali būti, kad kaina kažkiek priklausytų ir nuo automobilio. Viena, kai sėdi prie 10 metų senumo mašinos, kuri kainuoja 2–3 tūkst. eurų, vairo, visai kas kita – prie naujo."

Policija žvakutes dalijo eismo dalyviams. Ar čia normalu? Užuot kontroliavę tai, kas priklauso pagal Saugaus eismo įstatymą, – eismą, užsiima žvakutėmis.

– Draudimo įmokos kasmet didėja, nesvarbu, atsargiai vairuoji ar esi visiškas nelaimėlis kelyje. Draudikai teisinasi: daugėja avarijų, daugiau išmokama išmokų. Tikėti tuo?

– Negali būti taip. Jie sukčiauja. Žmonėms pasiūlo mažesnę išmoką, nei kainuotų per avariją sugadinto automobilio remontas autoservise. Sumoka tiesiai savininkui. Tokiu būdu skatinamas šešėlis, automobilis tvarkomas galai žino kur, o netinkamai suremontuotas grįžta į eismą. Pagal Civilinės atsakomybės draudimo įstatymą remontas gali kainuoti iki 1 mln. eurų ir draudikai turėtų sumokėti oficialiems remontininkams.

Didžiulė neteisybė yra tai, kad draudikai išskaičiuoja detalių susidėvėjimą, kai po avarijos yra nedideli sugadinimai. Likutinė vertė turėtų būti skaičiuojama tik tada, kai automobilis tampa neberemontuotinas. O remontuojant privaloma naudoti tinkamas, saugias detales. Tačiau imamos iš laužynų, vogtų transporto priemonių. Taip skatinamas šešėlis ir automobiliai netinkamai suremontuojami.

Draudikai kiek įmanydami taupo. Kiek jie pernai gavo įmokų? Ar ne 169 mln. eurų. O kiek išmokėjo išmokų? Mažiau nei 100 mln. eurų. Ir dar šneka, kad turėjo 18–19 mln. eurų nuostolių. Ar jie degina tuos pinigus, ar ką? Kaip galima turėti tokias sąnaudas? Brokeriams moka 30 proc., kai užsienyje – ne daugiau  kaip 20. Manau, kad per tuos brokerius galima paplauti ir pinigus. Nepavyko nieko išspręsti net oficialiai kreipiantis praėjusią kadenciją būnant Seimo nariu.

– Draudimo pabranginimas – čia tokia bausmė? Apsidraudi, bet paskui mokėdamas daugiau atlygini visus nuostolius. Bet juk draudimas – kaip loterija: vieni važinėja laimingai ir už juos nieko draudikams mokėti nereikia, o už nelaimėlius tenka atlyginti.

– Yra tokia praktika ir užsienyje. Jei vairuotojas pakliūva į avariją, jo patikimumas krenta, atsiranda tikimybė, kad jis vėl sukels eismo įvykį.

– Yra vairuotojų, per metus sukeliančių dešimt ir daugiau avarijų. Bet jei žmogui nelaimė nutinka kartą per dešimt metų?

– Gal sunku prognozuoti, ar nesukels avarijos artimoje ateityje. Tarp kitko, pas mus nebaudžiami tie įžūliai lakstantys ir techninius įvykius sukeliantys vairuotojai. O pildomų deklaracijų po avarijų per keletą metų padaugėjo labai pastebimai. Nuo 70 tūkst. iki daugiau nei 100 tūkst. pernai.

Manau, tai lemia ir nebaudžiamumas. Ir policijos doktrinose, ir kitur parašyta, kad svarbu ne bausmės dydis, o bausmės neišvengiamumas. Per metus registruojama 100 tūkst. kaltininkų, jie nebaudžiami, nors pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį. Pavyzdžiui, jei užfiksuojama, kad vairuotojas pervažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, bus nubaustas iki 89 eurų bauda. O jei pareigūnams nematant irgi taip pat važiavai, atsitrenkei į kitą automobilį, nieko nesužalojai, tai įforminama kaip paprastas įvykis. Draudimas sumokėjo, o kaltininkas lieka lyg niekur nieko.

Bandžiau prieš keletą metų, kai vidaus reikalų ministru dar buvo Saulius Skvernelis, pakeisti tą tvarką. Atsakė, neva labai daug darbo. Bet iš 100 tūkst. vairuotojų paėmus po 100 eurų, susidaro 10 mln. Tuos pinigus būtų galima naudoti eismo saugumo priemonėms.

Kaltasis turi būti kažkiek nubaustas. O nebaudžiamas, tvatina ir tvatina, kol neužmuša kito žmogaus.

– Valstybė įpareigoja draustis privalomai, tačiau žmogus neturi jokių alternatyvų.

– Valstybė turėtų kontroliuoti kainodarą. Kodėl pas mus kontroliuojama vandens kaina, kontroliuojamas šildymas, net nuotekos kontroliuojamos kainų komisijos. O draudimas – be jokios priežiūros. Atseit rinka sureguliuos. Kokia ten rinka?

– Dirbote premjero visuomeniniu patarėju saugiam eismui. Nebandėte pakeisti esamos situacijos?

– Bandžiau. Dėl eismo saugumo įsiklausydavo ir policija, ir kitos institucijos. Tačiau dėl draudimo – ne. Tada buvo atskira draudimo priežiūros tarnyba, man per Vyriausybės posėdį labai keistai atsakė, kad bus nepatenkinti gyventojai. Nesuprantu, kaip gali būti nepatenkintas žmogus, jei automobilis bus gerai suremontuotas. Na, aišku, krizės metu labai padaugėjo žmonių, pageidaujančių gauti draudimo išmokas, o ne remonto paslaugas. Matyt, kažkiek pravalgyti, kažkiek pragerti, kažkiek dar ir remontui kokiame garaže.

– Vežėjų asociacija "Linava" rengiasi savo draudimo bendrovę steigti. Pirmą draudimo polisą tikimasi išduoti šiemet gruodžio 1-ąją. Kaip vertinate alternatyvios kompanijos atsiradimą?

– Gerai. Dabar konkurencijos nėra, o kartelinių susitarimų įrodyti praktiškai neįmanoma. Draudikai sako, kad dirba nuostolingai, nors išmoka mažiau ir už nekokybišką remontą.

Lietuvos bankas turi kontroliuoti, bet jis atsirašinėja, kad žmogaus konstitucinė teisė, ar jam gauti pinigus į rankas, ar automobilį suremontuoti. Nesuprantu, lyg čia būtų kokia tvora išlaužta, kur lentą kauštelėjai. Automobilis grįžta nesutvarkytas, pavojingas ir tam pačiam savininkui.

– Dabar saugiau važinėti?

– Kaip čia pasakius? Žuvusiųjų pastaraisiais metais mažiau, bet šiemet vėl padaugėjo. Daugiau ir sužeistųjų. Nėra tas pagerėjimas tvarus. Nėra veiksmingų priemonių. Tikriausiai visi girdėjo – policija žvakutes dalijo eismo dalyviams. Ar čia normalu? Užuot kontroliavę tai, kas priklauso pagal Saugaus eismo įstatymą, – eismą, užsiima žvakutėmis.

Pas mus apie narkotikus nekalbama. Pavyzdžiui, Vokietijoje per metus 18–20 tūkst. žmonių siunčiama psichikos patikrai dėl to, kad vartoja narkotikus. Pas mus niekas netikrina, policijos reiduose turėtų dalyvauti medicinos darbuotojai.

Nuolat aiškinu, kad jei vairuotojas pakliuvo išgėręs ar su narkotikais, tai turi būti perduota priklausomybių ligų centrui. Ten turi būti kaupiama visa informacija. Jos nėra, jei apsvaigęs vairavai dar neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Būtų sudėtingiau gauti pažymą, nes esi įrašytas į savotišką įskaitą. Beje, ES direktyva nurodo, kad žmogus, retkarčiais vartojantis narkotikus, nors ir nėra priklausomas nuo jų, arba sėdantis prie vairo išgėręs, nors ir nėra priklausomas nuo alkoholio, neturi teisės gauti ar atgauti vairuotojo pažymėjimo. Nepavyko man Susisiekimo ministerijai to įrodyti. Žinote, kiek laiko? Jau dešimt metų…

– Tiek daug užsienyje gerų pavyzdžių, kodėl nepritaikoma čia?

– Nuolat siūliau ir siūlau, o man atsako: "Tu gimei dešimt metų per anksti." Mano kantrybė seniai išsekusi.

Gyvenu apsivertęs popieriais, dar manau pakariauti. Turiu sukaupęs informacijos, rašau raštus valstybės institucijoms, gaunu biurokratinius atsirašinėjimus. Tai yra įrodymai, kad nedaro to, ką reikėtų daryti. Nusipirkau Baudžiamąjį kodeksą, studijuoju jį. Yra visokių straipsnių nuo neveikimo iki gyvybės atėmimo dėl neatsargumo ar sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Galima pagalvoti apie atsakingų už eismo saugumą, teisės aktų tvarkymą asmenų baudžiamąją atsakomybę.