„Prieš išeidamas atostogų dar pasirašiau įsakymą dėl komisijos sudarymo Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo A. Valotkos pasisakymams įvertinti. Inspekcijos vadovas jau seniai maišosi, ar kalba su draugais virtuvėje prie stalo, ar tai daro eteryje. Bet paskutiniai jo pasisakymai, švelniai tariant, ne tik kad nesolidūs, bet kelia rimtą klausimą, ar tai dera su valstybės tarnautojo, valstybės institucijos vadovo pareigomis ir atsakomybe“, – penktadienį feisbuke rašė S. Kairys.

Kaip skelbta, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius ketvirtadienį kreipėsi į kultūros ministrą ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę Violetą Meiliūnaitę dėl Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko A. Valotkos išsakytų teiginių.

Pasak mero, A. Valotkos LRT radijo laidoje „Aktualus pokalbis“ ketvirtadienį išsakyti apibūdinimai kursto tautinę nesantaiką.

„(...) Audrius Valotka, kalbėdamas apie mūsų rajono vietoves, išsakė tokius teiginius, kaip „markiruota lenkiška okupacinė zona“, „tai yra okupacinė zona, kurioje vyko nuožmi polonizacija lietuvių“, o apie Lietuvoje gyvenančių lenkų tautybės asmenis sako, kad „na, ir kas, kad nori“, – Vilniaus rajono savivaldybės pranešime teigė R. Duchnevičius.

Pasak mero, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas lygino Vilniaus rajone esančias gyvenvietes su prorusiškų separatistų užimtu Donbasu.

Anot R. Ducnevičiaus, A. Valotka tap pat pavartojo neetišką teiginį kalbėdamas apie ženklų pastatymą Vilniaus rajone, jis tvirtino, kad neturi reikšmės, kas pastatė lenkiškus užrašus: „(...) nesvarbu, ar žmonės, ar marsiečiai pastatė. Jokio skirtumo nėra“.

R. Duchnevičiaus nuomone, minėti A. Valotkos išsireiškimai kursto nesantaiką ne tik tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tautybės Lietuvos piliečių, tačiau galimai ir tarp Lietuvos bei Lenkijos valstybių.

„Audriaus Valotkos palyginimai gali būti suprasti mūsų ir Lenkijos valstybės visuomenės, kad lenkų tauta nėra mūsų šalies partneriai ir sąjungininkai nei tarptautiniuose, nei nacionaliniuose santykiuose, o, priešingai, yra mūsų šalies priešai. Inspekcijos vadovo žodžiai diskredituoja Lietuvos santykius su Lenkija, kuri yra mūsų valstybės partneris, ypatingai šiuo metu, palaikant Ukrainą, kovojančią kare su agresore Rusija“, – tvirtino R. Duchnevičius.

Pasak jo, kaip valstybės tarnautojas Kalbos inspekcijos vadovas galėjo pažeisti pagarbos žmogui ir profesionalumo reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojui.

Vilniaus rajono meras prašo kultūros ministro ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės įvertinti A. Valotkos pasisakymus, jo elgesį laidos metu.

Valstybinei kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutinka ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją.

Ketvirtadienį apie tai diskutuojant LRT radijo laidoje Kalbos inspekcijos viršininkas sakė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja kalba.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – kalbėjo A. Valotka.

„Žinoma, jei teisės aktai leistų užtvindyti, kaip sovietiniais laikais, rusiškais užrašais dvikalbiais, arba šiuo atveju lenkiškais, žinoma, mes vadovaujamės teisės aktais. Bet ar Lietuva norėtų, kad lenkiškais užrašais būtų markiruota lenkiška okupacinė zona, ir tai vadinti tradiciniais užrašais – su tuo nesutinku“, – sakė jis.

R. Duchnevičiaus teigimu, tautinės mažumos yra neatsiejama Lietuvos visuomenės dalis, todėl reikėtų stengtis, kad jie jaustųsi „ne atstumtais, svetimais, šiuo atveju – net priešinami su lietuviais, o priešingai – visateisiais viešojo gyvenimo dalyviais ir valstybės kūrėjais“.

Valstybinė kalbos inspekcija savo ruožtu pažymi, kad pagal įstatymą, „valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“.

R. Duchnevičius pabrėžė, kad Ažulaukės ir Bieliškių vietovardžių pavadinimai lentelėse nurodyti dviem kalbomis – valstybine lietuvių ir lenkų.