- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda, matydamas nesėkmingus valstybės bandymus mokslo ir inovacijų srityje pasiekti proveržį ir atsižvelgdamas į besikeičiančią Europos Sąjungos darbotvarkę, kurioje didesnis dėmesys yra skiriamas skaitmenizacijai, surengė konferenciją, kurioje apžvelgti šalies inovacijų politikos tikslai. Prezidento patarėjas Sigitas Mitkus akcentuoja, kad konferencijos dalyviai vieningai nusprendė, kad Lietuvai būtinas holistinis požiūris į mokslo ir inovacijų politiką, todėl prezidento pasiūlymas įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę, pasak jo, buvo sutiktas ypač palankiai.
„Prezidentas šią konferenciją inicijavo dėl keleto priežasčių: dėl to, kad reikia proveržio, dėl to, kad reikia naujai pažiūrėti į mūsų mokslo ir inovacijų politiką, kadangi kiek buvo bandymų daryti tam tikrus žingsnius per visą atkurtos nepriklausomybės istoriją, kažkaip nepavykdavo nei mūsų ekonomikos struktūros, nei kažkaip pagerinti mūsų rodiklių tarptautinėse inovacijų švieslentėse“, – Eltai teigė prezidento patarėjas S. Mitkus.
Šalies vadovas akcentuoja, kad inicijuoti konferenciją paskatino ir besikeičianti strateginė Europos Sąjungos darbotvarkė, kurioje didesnis dėmesys skiriamas klimato kaitai bei skaitmenizacijai.
„Kalbu apie Europos Sąjungos strateginę darbotvarkę, apie naujus prioritetus tokius kaip klimato kaita, skaitmenizacija, taip pat derybas dėl daugiametės finansinės perspektyvos, aišku ir pandemijos kontekstas taip pat suponuoja poreikį naujo požiūrio į mokslo ir inovacijų politiką“, – aiškino jis.
Konferencijoje dalyvavo mokslo ir inovacijų eurokomisarė Maria Gabriel, Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerijos vyriausioji mokslo ir inovacijų pareigūnė prof. Carole Mundell bei Lietuvos mokslininkai. Todėl, anot S. Mitkaus, tikslas buvo sukurti forumą, kuriame būtų pateikiama kitų šalių patirtis ir nubrėžiamos Europos Komisijos gairės, prioritetai, taip pat buvo siekiama apžvelgti mokslo ir inovacijų problemas kylančias Lietuvai.
S. Mitkaus teigimu, G. Nausėda šią iniciatyvą pradėjo dar 2019 metų pabaigoje: buvo paruoštas klausimynas, gauti ekspertų atsakymai, padarytas klausimyno apibendrinimas rekomendacijų forma.
Prezidento patarėjas informuoja, kad ekspertai, mokslo, verslo, viešo administravimo atstovai, politologai, Europos Sąjungos ekspertai išskyrė sektorius, kuriems Lietuva turėtų skirti didesnį dėmesį.
„Tame sąraše buvo ir biotechnologijos, ir finansinės technologijos, ir atsinaujinančios technologijos, ir lazeriai, inžinerija, keturios-penkios sritys, kur Lietuva turėtų, galbūt didesnį dėmesį skirti“, – informavo S. Mitkus.
Anot prezidento patarėjo, visi konferencijoje dalyvavę pranešėjai vieningai sutiko, kad reikia holistinio, bendro požiūrio į mokslo ir inovacijų politiką.
„Pranešėjai akcentavo, kad reikia gerinti koordinavimą tarp institucijų, stiprinti ryšį tarp mokslo ir verslo, taip pat priiminėti tokius sprendimus, kurie būtų tvarūs, ilgalaikiai, nefragmentiški, bet sistemiški. Taip pat, kad mokslo ir inovacijų politika būtų horizontalus prioritetas visoms ministerijoms, kad būtų aiškūs prioritetai“, – sakė jis.
Anot S. Mitkaus, šiame kontekste prezidento pasiūlymas įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę, buvo sutiktas ypač palankiai.
„Prezidento siūlymas įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę buvo sutiktas ypač palankiai ir visi tam pritarė. Tai holistinio požiūrio užtikrinimas padėtų padidinti susitelkimą, parodytų kryptį tiek mokslo atstovams, tiek verslo atstovams, tiek politikams, tiek valstybės tarnautojams, kad Lietuva kryptingai veikia mokslo ir inovacijų srityje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų1
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...