Šalies vadovo teigimu, abi reformos prisidės prie didesnio gynybos finansavimo ir socialinio teisingumo, penktadienį pranešė Prezidentūra.

„Nors ir padariusi komunikacinių klaidų, valdančioji dauguma žengė svarbų žingsnį teisingesnių mokesčių link. Svarbu, kad pokyčių visuma neslopins Lietuvos ekonomikos“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Prezidentas, be to, pasirašė ketvirtadienį priimtus Gynybos fondo įstatymo pakeitimus, kurias numatoma fondą papildyti nuo 2026-ųjų įsigaliosiančių naujų ar pakeistų mokesčių pajamomis.

Seimas šią ir praėjusią savaitę priėmė ilgai svarstytus ir daug ginčų sukėlusius svarbiausių mokesčių pakeitimus. Ketvirtadienį priimti GPM ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčiai, o praėjusį antradienį įteisinti „cukraus“, draudimo mokesčiai, didesnis pelno mokestis, pridėtinės vertės mokesčių lengvatų pakeitimai.

Parlamentas taip pat patvirtino antros pakopos pensijų kaupimo reformą, kuri gerokai liberalizuoja sistemą – atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą.

„Pokyčius pensijų kaupime įteisinantys įstatymai panaikina prievartą gyventojų atžvilgiu. Dabar kaupiantys pensijai papildomai, kas, beje, yra labai skatintina, turės dar palankesnes ir lankstesnes sąlygas tai daryti“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas pažymėjo, kad Seimas atsižvelgė į jo idėją vieną kartą išsiimti ketvirtadalį lėšų, be to, priėmė jo inicijuotą siūlymą įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) šeimoms, auginančioms vaikus.

Mokestiniai ir pensijų sistemos pakeitimai įsigalios nuo kitų metų, papildomas NPD šeimoms – nuo 2027-ųjų.

Vyriausybės skaičiavimais, dėl mokestinių pakeitimų Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet gali lėtėti iki 0,3 proc. punkto, tačiau premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad tai nepakenks Lietuvos galimybėms konkuruoti su kitomis regiono šalimis.