Vyriausybė dar pernai parengė įstatymų pataisų paketą, kuriuo numatoma didinti mokesčio už aplinkos taršą tarifus, suteikti aplinkos apsaugos pareigūnams teisę kontroliuoti taršos šaltinius visą parą. Pagal dabartinius reikalavimus, apie planuojamą patikrinimą aplinkosaugininkai įmonę turi informuoti prieš 10 dienų.

„Čia nėra „Grigeo“ impulsas, čia yra sprendimas priimtas prieš kelis mėnesius, tas įstatymų paketas yra suformuotas, Vyriausybės pritartas ir Seimui atiduotas“, – per spaudos konferenciją trečiadienį kalbėjo premjeras.

„Seime svarstant buvo kilę abejonių dėl jo proporcingumo, bet manau, kad po vakarykščio įvykio tų argumentų nebeliks“, – pridūrė jis.

Įstatymų pataisas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimui pateikė pernai rugsėjį.  Jomis taip pat numatoma sugriežtinti nuostatas, reglamentuojančias aplinkos apsaugos pareigūnų pažeidėjams skiriamų privalomųjų nurodymų vykdymą. Tai, kaip teigiama, leistų gerokai sutrumpinti laiką, per kurį būtų nutraukiamas pažeidimas.

Aplinkos ministerijos teigimu, dabartinis įstatymas numato, kad, neįvykdžius privalomojo nurodymo, skiriamas pakartotinis privalomasis nurodymas. Todėl laikas, per kurį nutraukiamas pažeidimas, nepagrįstai pailgėja.

Liberalas Simonas Gentvilas pernai pateikiant pataisas Seime būgštavo, kad aplinkosaugininkai gali piktnaudžiauti naujais įgaliojimais: „Bet kokią Lietuvos įmonę, turinčią taršos leidimą, būtų galima uždaryti po antrojo privalomojo nurodymo vos per dvi tris dienas“.

Pavyzdžiui, už aplinkos teršimą azotu ir fosforu baudos augs tris-keturis kartus.

Aplinkos užteršimas asbesto turinčiomis kietosiomis dalelėmis, taip pat sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms kainuos 1,3 tūkst. eurų už toną, dioksinais ir furanais – 0,5 mln. eurų. Kiek mažesnes baudas siekiama nustatyti už aplinkos teršimą kietosiomis dalelėmis deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas (450 eurų už toną) ir amoniaku (20 eurų už toną).

Prokurorai antradienį paskelbė atliekantys tyrimą dėl taršos nevalytomis nuotekomis Klaipėdoje. Įtariama, kad už tai gali būti atsakinga ten veikianti bendrovė „Grigeo Klaipėda“, kuri, apeidama valymo sistemą, į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas.

„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis LNK žinioms antradienį tvirtino, kad nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl gedimo.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika BNS trečiadienį pareiškė, kad „Grigeo“ vadovas kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų.