Vyriausybė pritaria pareigūnų algų kėlimui ir tarnybos ilginimui, tačiau kol kas iki galo nežinoma, kaip bus finansuojamas perėjimas prie naujos pareigūnų darbo užmokesčio sistemos.

Pirmadienį ministrų kabinetas pasitarime pritarė Seime svarstomai naujajai Vidaus tarnybos statuto redakcijai, kuri numato naują pareigūnų vertinimo tvarką ir ją susieja su darbo užmokesčio skyrimu, tačiau vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, jog išlieka finansavimo problema.

„Ministrų kabinetas pačiam statutui pritarė ir tam teisiniam reglamentavimui, ir galimybei pereiti prie naujo darbo užmokesčio bei tam tikrų naujų garantijų. (Yra) galimybė daryti naujas struktūrines reformas, tačiau yra vienas esminis „bet“ - dėl papildomo lėšų poreikio. Šiuo atveju yra tam tikra lėšų dalis, kuri reikalinga pereiti prie naujos darbo užmokesčio sistemos, kaip kolega finansų ministras sakė, jog bus surasta, o dėl viso kito derėsimės imdamiesi kitų ir dar kitų metų biudžetų“, - žurnalistams po pasitarimo sakė S.Skvernelis.

Finansų ministerijos duomenimis, Vidaus tarnybos statuto projekto normoms įgyvendinti 2016 metais prireiktų 21 mln. eurų, 2017 metais - 17,7 mln. eurų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius žurnalistas komentavo, jog kol kas dar vyksta skaičiavimai dėl finansavimo galimybių.

„Manau, kad pareigūnams apmokėjimas už darbą ir turi būti keičiamas, ir bus keičiamas. Dėl šito jokių ginčų nėra, bet iš tikrųjų reikėtų svarstyti ne vienos ar dviejų statutinių įstaigų, o visos valstybės tarnybos. Kiek aš supratau, Vyriausybė yra linkusi tą padaryti. Turime apskaičiuoti savo siūlymus taip, kad jie būtų finansiškai įgyvendinami ir kad jie neišbalansuotų šalies biudžeto“, - teigė R.Šadžius.

S.Skvernelis kalbėjo, jog lėšų bus taip pat ieškoma įgyvendinant struktūrines vidaus reikalų sistemos reformas.

„Turime ieškoti, kaip pačioje vidaus reikalų sistemoje surasti papildomas lėšas, mažinant valdymo išlaidas. Kito kelio nėra. Atsisakant nereikalingų funkcijų, bet nenoriu eiti į detales. Tie eurai šiandien labai reikalingi ir turi būti išnaudoti maksimaliai“, - tvirtino ministras.

Ministras kalbėjo, kad pareigūnų atstovai kol kas neturi pagrindo protestuoti, nes artimiausiu metu su jais vyks diskusijos.

„Kiekviena socialiai aktyvi bendruomenė turi galimybę išreikšti savo nuomonę įstatymų leistinais būdais. Protestais ar kitokiais būdais. Aš manau, kad šiandien nėra pagrindo eiti į gatves ir protestuoti, nes rytoj turime pareigūnų forumą, kur dalyvaus visos vidaus reikalų sistemos pareigūnų atstovai ir bandysime diskutuoti, kokie pokyčiai yra neišvengiami“, - teigė S.Skvernelis.

Ministrai pirmadienį taip pat pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui penkeriais metais ilginti karių ir pareigūnų tarnybos laiką. Pagal svarstomas kelių įstatymų pataisas, pareigūnams ir kariams valstybinė pensija būtų skiriama, kai jie ištarnautų 25 ir daugiau metų. Šiuo metu nustatytas 20 metų terminas.

„Su pensijomis viskas bus gerai. Kaip ir numatėme, yra ilginamas penkeriais metais stažas, reikalingas pareigūno pensijai gauti, ir visiems pareigūnams, kuriems reikės tarnauti ilgiau pagal šito įstatymo įsigaliojimą, bus tie penkeri metai kompensuojami skaičiuojant ne 1 porc., o 1,5 proc. už tuos ištarnautus metus. Toks Vyriausybės sprendimas ir toks įstatymo projektas keliaus į Seimą“, - pareigūnų tarnybos ilginimo klausimą komentavo S.Skvernelis.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo, jog pareigūnai nėra visiškai patenkinti tarnybos ilginimu, bet didesnė pensija ilgiau dirbusiems - teisingas žingsnis.

„Aš manau, kad pensijų įstatymas turi būti priimtas. Aišku, pareigūnų bendruomenės nelabai tenkina, nes stažas bus pratęstas nuo 20 iki 25 metų, bet tam tikra pateikta VRM išlyga, kad už 21-25-uosius metus būtų mokama po 1,5 proc., tai yra nedidelis reveransas pareigūnų bendruomenei ir tai yra teisinga“, - kalbėjo L.Soščekienė.

Jos teigimu, pensijos pareigūnams Lietuvoje yra bene mažiausios Europos Sąjungoje, be to, svarbu, kad pareigūnams pensijos už tarnybą didėtų, nes daugelis tarnybą baigusių pareigūnų nesulaukia pensinio amžiaus.

„Pasižiūrėjus statistiką labai mažai mūsų buvusių pareigūnų sulaukia pensijinio amžiaus ir dažnai kada jie išeina į pensiją 50 metų ar vyresni dažnai jų gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei 65 metai. Pensija, kuri yra numatoma senatvės, dar labai toli (baigus tarnybą - BNS), o jei pasižiūrėtume į dabartinį socialinį modelį, tai apskritai pensinis amžius bus ne 65, o turbūt 70 metai. Vargu, ar tikrai mūsų statutiniai pareigūnai to amžiaus sulauks“, - sakė L.Soščekienė.

Abu klausimai papildomai bus svarstomi Vyriausybės posėdyje trečiadienį.

Pareigūnų tarnybos ilginimas galiotų vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos pareigūnams. Siūloma, jog už dvidešimtuosius tarnybos metus papildomai būtų mokama po 1 proc. pareigūno ar kario gauto darbo užmokesčio, už dvidešimt pirmus - dvidešimt penktus tarnybos metus - po 1,5 proc. šio darbo užmokesčio, už dvidešimt šeštus ir kiekvienus paskesnius tarnybos metus - po 1 proc. šio darbo užmokesčio.